1 nuotr.Kaunas, rugsėjo 15 d. (ELTA). Artėjant ateinančių metų Europos kultūros sostinės Kaune bei Kauno rajone renginiams, mažai kas abejoja, kad reikia miestą tvarkyti, kad atvykę į renginį svečiai pažintų Kauno savitumą dar ir dar kartą norėtų į Kauną aplankyti. Tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, kaip ir daugybei kauniečių, nepatinka, kad kiekvieną dieną tenka susidurti su gatvių remonto netinkamai suplanuotų darbų sukeltomis problemomis.
„Reikėjo iš anksto gerai apgalvotų sprendimų, kad miestiečių gyvenimo kokybė nenukentėtų ir kuo mažiau gatvių remontas sukeltų kasdienių nepatogumų. Tačiau jau ne vienerius metus tenka pastebėti, kaip, pradedant remonto darbus, visame mieste šaligatviai, gatvių važiuojamoji dalis prakasama, aptveriama apsauginiais ženklais ir paliekama ilgam laikui nieko toliau nedarant. Tokiose vietose – nei praeisi, nei dviračiu pravažiuosi. Arba stovėsi automobilių spūstyje dėl sumažėjusio pralaidumo gatvėje. Susidaro įspūdis, kad, verčiantis per galvą, valdantieji miestą pavertė viena didele statybos aikštele“, – antradienį vykusiame Tarybos posėdyje kalbėjo TS-LKD frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.
Jos bei šios frakcijos politikų nuomone, negalima toleruoti tokios įsivyravusios praktikos, kuomet, dar nepabaigus visų remonto darbų, atnaujinamas eismas remontuojama gatve. Taip nusikalstamai rizikuojama gyventojų, remonto darbus atliekančių asmenų, vairuotojų sveikata ar net gyvybe. Ir neaišku, kas, įvykus nelaimei, už tai atsakys. Užsakovas ar darbus vykdantis rangovas, gavęs užsakovo nurodymą – kuo greičiau „paleisti eismą“, nors gatvės renovavimo projektas dar nebaigtas. „Paleisti“ ir tiek, nepaisant to, kad gyventojai eina išraustais šaligatviais arba važiuojamąja gatvės dalimi. Jau nekalbant apie neįgaliuosius, kuriems judėjimas miesto apkasais tiesiog suvaržytas.
„Tai – tiesiog pasityčiojimas iš gyventojų. Viso labo – viešųjų ryšių akcija, norint parodyti, kad štai, žiūrėkite, gerai tvarkomės ir jau baigiame remontuoti. Taip nutiko su P. Kalpoko gatve, su Pilies žiedu, nes, kol čia bus užbaigti visi darbai, dar reikės nemažai pakentėti. Ar galėjo būti kitaip? Galėjo, jeigu būtų priimti sprendimai, – kol nesutvarkyta Šv. Gertrūdos gatvė, Senamiestyje ir Pilies žiedu leisti važiuoti tik viešajam transportui.
Posėdyje netgi pasiūlėme, kol nesibaigs Kaune masiniai gatvių tvarkymo darbai, bent rugsėjo mėnesį viešąjį transportą mieste padaryti nemokamu. Kad miestiečiai galėtų kelionę rinktis ne automobiliu, o viešuoju transportu. Tuomet gal įsitikintų tokios kelionės patogumu, keliaujant į darbą ar mokyklą, įstaigą. Priprastų prie viešojo transporto, o paskui dalis keleivių jį rinktųsi kur kas dažniau nei dabar“, – įsitikinusi opozicijos atstovė E. Gudišauskienė.
Iš 41 miesto tarybos nario tik 8 turinčios TS-LKD frakcijos vadovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina stiprinti Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių žmogiškaisiais resursais. Kadangi, anot jos, esant tokiems gatvių remonto darbų mastams, Kaune nukenčia planavimas ir atliktų darbų kokybės kontrolė.
Ir dar labai svarbu užtikrinti atliekamų gatvių remonto darbų techninių projektų rengimo kokybę, kuri šiuo metu – žymiai suprastėjusi. Todėl netinkami projektai iš anksto užprogramuoja papildomus, nenumatytus darbus. Tuomet užsitęsia gatvių remontai ir kyla problemų tiek rangovams atliekant šiuos darbus, tiek Savivaldybei, kai reikia teisėtai apmokėti už tai, kas realiai atlikta.
