respublika.lt

Nauja ekspertų grupė: ekstremali situacija, Galimybių pasai ir kiti nebūtini suvaržymai turi būti atšaukti

(Visas siūlymų sąrašas)

(0)
Publikuota: 2021 rugpjūčio 30 19:20:00, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Visi Sveikatos teisės instituto konferencijos dalyviai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Praėjusią savaitę tapo žinoma, kad į Sveikatos teisės institutą susibūrė nepriklausomų įvairių sričių ekspertų grupė. Pirmadienį įvyko pirmasis jų viešas išstojimas, kurio metu buvo ne tik įvertinti Lietuvos valdančiųjų veiksmai, bet ir Vyriausybei pateikti alternatyvūs COVID-19 pandemijos valdymo pasiūlymai.

 

Pirmas kalbėjęs teisininkas Justas Sakavičius atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybė su savo Galimybių Pasu bei privalomo skiepijimo idėja, suskaldė šalies visuomenę. Pasak jo, neigiamas tokio sprendimo pasekmes jau pajautė ne tik tarp skiepo ir darbo priversti rinktis pedagogai, bet ir į normalų ugdymą negalėsiantys grįžti studentai. Papildomas didelis apkrovimas teko ir taip sunkiai besiverčiančiam verslui.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje įvestas prievartinis vakcinavimas pažeidžia ne tik tarptautines teises, bet ir prieštarauja teismų praktikai. Baigdamas kalbą teisininkas patikslino, kad naujai įkurtos organizacijos tikslas yra ne tik padėti valdžiai rasti visiems priimtinus sprendimus, bet ir pagelbėti asmenims apsiginti nuo nepagrįstų ribojimų.

Medikas Rimas Jankūnas, pripažinęs, kad vakcinos padėjo išgelbėti rizikos grupės žmones, atkreipė dėmesį į tai, jog masinės vakcinacijos nauda nėra įrodyta. Jis nuogąstavo, kad naudojami vaistai, kurių tyrimai dar nėra baigti, o kolektyvinis imunitetas nebus pasiektas ir paskiepijus 100 proc. visuomenės. Taip pat buvo palyginta Lietuva ir Skandinavijos šalys. Nors Lietuva pirmauja pagal skiepus ir taiko ribojimus, kurių nėra Skandinavijoje, pasak mediko, mūsų šalis vis tiek pirmauja pagal mirčių skaičių. Be to, R.Jankūno teigimu, taikant karantinus ar propaguojant skiepus, buvo „pamirštos" kitos ligos, kas irgi prisidėjo prie išaugusio šalies gyventojų mirtingumo.

Taip pat medikas nesuprato, kodėl taip skubama skiepyti vaikus, jeigu yra įrodyta, kad nuo COVID-19 daugiausia miršta senoliai. Užkliuvo jam ir tai, kad eksperimentinėmis vakcinomis norima skiepyti nėščiąsias, net tiksliai nežinant, koks gali būti ilgalaikis skiepų poveikis.

Dar vienas momentas, kurį, pasak R.Jankūno, pražiūrėjo valdžios atstovai, yra persirgusių skiepijimas. Mediko teigimu, persirgusiam žmogui susidaro žymiai geresnis imunitetas, negu paskiepytam, tačiau vakcinų naudos jiems, nepaisant fiksuotų sunkių atvejų, niekas nevertina. Buvo prisimintas ir ilgą laiką pagal skiepus pirmavęs, tačiau dabar šimtais naujus užsikrėtimo atvejus skaičiuojantis Izraelis.

Pasigedo R.Jankūnas informacijos apie tai, kiek dabar turimos vakcinos apsaugo nuo „Delta" viruso atmainos. Dar kartą priminęs, kad duomenų apie neigiamas organizmo reakcijas į gautus skiepus labai trūksta, jis paragino visuomenę fiksuoti tokius atvejus ir informuoti apie tai Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.

Medikė, akušerė ginekologė profesorė Dalia Railaitė uždavė retorinį klausimą apie tai, kiek žmonėms šiandien diegiama nauja ir nepatikrina medicina yra saugi. Pasak jos, tikėti mokslu galima, tačiau jis turi kelti klausimus, hipotezes ir kartais jas net paneigti.

„Tikras mokslininkas nėra įsikibęs į savo nuomonę, bet gali ją apginti pateikdamas įrodymus. O dabar girdimi tik savo asmenine patirtimi besiremiantys, tačiau kontrargumentų negalintys pateikti ekspertai. Visuomenė laukia argumentuotos mokslininkų diskusijos", - sakė medikė. Ji taip pat pabrėžė, kad norint skiepyti nėščiąsias ir žindančias moteris reikia suvokti, kas yra nėštumas, kuo jis yra išskirtinis ir numatyti, kas tokių moterų ir jų atžalų lauks po metų ar kelių.

Norvegijoje dirbanti kardiologė Loreta Strom pasidalino šios šalies patirtimi. Ji išskyrė tai, jog Vyriausybė akcentavo, kad virusą galima suvaldyti tik bendromis visuomenės, vyriausybės ir institucijų pastangomis visiems pasitikint vieni kitais. Norvegai, pasak jos, problemos sprendimo ieško pateikdami viešai prieinamus duomenis, kuriuos renkant atsižvelgiama ne tik virusą, bet ir įvertinamos ribojimo bei prevencijos priemonių pasekmės.

„Pasitikėjimas vieni kitais leido pasiekti vienų geriausių pasaulyje rezultatų. Per visą pandemiją mokyklos faktiškai nebuvo uždarytos, vaikai nedėvėjo kaukių, galėjo gyventi normalų gyvenimą ir jokių viruso proveržio neįvyko. Dar daugiau, netaikydama prievartos, vyriausybė sugebėjo paskiepyti 95 proc. rizikos grupei priskirtų asmenų", - sakė L.Strom.

17 metų vaistinių preparatų tyrime dalyvaujanti daktarė onkologė Rasa Jančiauskienė „nudžiugino" pareiškusi, kad po visų tyrimų kaip tinkami naudoti registruojama tik 14 proc. medikamentų ir apie 33 proc. skiepų. Tai, kas šiandien yra brukama visuomenei, yra tiriamasis produktas, kurio klinikiniai tyrimai baigsis tik 2023-ais metais, o galimas ilgalaikis poveikis pasireikš dar vėliau.

Ji taip pat priminė, kad 2009 m. visuomenė irgi buvo susidūrusi su gripo pandemija. Tuomet buvo paskiepyta didelė populiacijos dalis, tačiau tik po keleto metų paaiškėjo, kad skiepus gavusiam jaunimui ėmė reikštis narkolepsija - liga, gerokai apsunkinusi jaunų žmonių gyvenimą. Problemų, medikės teigimu, buvo ir su XX a. plačiai naudota vakcina nuo poliomielito.

„Mokslas yra besikeičiantis - tai, ką žinome šiandien, nebūtinai tiesa bus rytoj. Galvoti reikia ne tik apie šiandieną bei neapmiršti lėtinių neinfekcinių ligų. Juolab, kad nėra aišku, kiek šiandieninės technologijos gali padidinti riziką jomis susirgti. Todėl kiekvienas turi teisę pats spręsti - nori jis intervencijos į savo kūną ar ne. Be to, būtina žmones informuoti tiek apie šalutinius, tiek ir apie ilgalaikius poveikius," - apibendrino R.Jančiauskienė.
Krizių valdymo specialistas, psichoterapiautas Darius Ratkevičius perspėjo, kad situacija šalyje yra tokia bloga, jog skubiai jos nepradėjus taisyti, vėliau bus per vėlu. Pradėti jis siūlė nuo to, kad būtų skubiai uždrausti viešai kitus asmeninis keikiantys ir žeminantys įtakotukai.

Onkoimunologas Gintaras Zaleckis negailestingai sukritikavo visuomenei peršamą kolektyvinio imuniteto idėją.
„Kaip jis bus pasiektas, jeigu paskiepijus paskutinį vėl reikės skiepyti pirmą? Yra valstybių, kur paskiepyta daugiau, bet ten ir serga daugiau negu Lietuvoje. Akivaizdu, kad koreliacijos tarp skiepų ir susirgimų skaičiaus nėra", - teigė specialistas.

Pripažindamas vakcinų kaip tokių svarbą, jis akcentavo, jog jos turėtų būti skiriamos rudenį ir keletui mėnesių, taip apsaugant nuo gripo porūšių. Deja, jo nuomone, šiandien, žmonėms bandoma formuoti nauja, kovidinė, subkultūra, o kovidiniuose skyriuose dirbantys medikai visai nenori, kad pandemija baigtųsi.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s