respublika.lt

Narkomanus gelbėjantis M.Balčiūnas: Morgana - kaip Hitleris, naikina žmones

2023 sausio 18 10:00:00
Olava STRIKULIENĖ

Valdantieji toliau deda pastangas dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą, nes, dekriminalizacijai nepavykus, Laisvės partija netektų dalies elektorato. Ypač dėl mažo kiekio „žolės" savo reikmėms įteisinimo stengiasi Seimo narė Morgana Danielė. Feisbuke priminusi, kad net Jungtinių Tautų Organizacija(JTO) rekomenduoja naikinti iš teisinės bazės baudžiamąjį įstatymą dėl mažų kiekių narkotikų turėjimo be tikslo juos platinti. O štai tie, kas bando pradėti naują gyvenimą be kvaišalų, baisisi tokiais valdžios pasiūlymais, nes iš patirties žino, kaip lengvai šie „nekalti žaidimai" baigiasi tragedija.

×
nuotr. 8 nuotr.
Marijus Balčiūnas, įkūręs reabilitacijos centrą „Naujas gyvenimas“, padeda žmonėms išbristi iš narkomanijos liūno. Tačiau pirmiausia jie turi suprasti, jog yra įklimpę. Stasio Žumbio nuotr.

 

Reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas" vadovas Marijus Balčiūnas dėl narkotikų yra visiškai priešingos nuomonės nei JTO ir dalis Seimo valdančiųjų:

„Iš pradžių mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimas, o paskui bus legalizavimas, - piktinosi M.Balčiūnas. Tokie politikų veiksmai sukuria jaunimo galvose vaizdinį, kad vartoti narkotikus - nieko blogo, kad viskas tvarkoj. Po šito veiksmo - (mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo - aut. past.) mums bus dar sunkiau žmonėms padėti. Kai kurie politikai bando įtikinti, kad turėti su savimi mažą kiekį narkotikų galima, todėl vartojančių žmonių skaičius tik išaugs."

- Per kiek laiko galima tapti narkomanu? Ar juo tampama jau po pirmo pabandymo? - paklausėme M.Balčiūno, kurį priklausomybė buvo nuvedusi ir į kalėjimą, ir į ligoninę.

- Kaip čia pasakius... Viskas prasideda nuo vieno pabandymo, nes žmogus po kurio laiko gali norėti dar kartą pakartoti. Pakartoja du, tris, keturis kartus ir „užkimba". Tik vienetams pavyksta toliau nebandyti, apsiriboti tik vienu kartu, laiku pajusti, kad „lemputė jau užsidegė", kad gali sau gyvenimą susigadinti.

Narkomanai jaunėja. Apskritai vieši skaičiai nieko nesako. Yra didžiulė narkomanijos banga, į narkomaniją įtraukiama vis daugiau nepilnamečių. Yra specialios grupės, kurios verbuoja nepilnamečius platinti kvaišalus, nes nepilnamečių paprastai už grotų nesodina. Tos grupės nuperka narkotikus, atsiskaitant kriptovaliuta, atsiunčia nepilnamečiui pinigėlius ir nuotraukoje telefone parodo, kur guli kvaišalai palikti. Vienas tėtis nulaužė sūnaus feisbuką ir pamatė, kaip narkotikų prekeiviai verslą socialiniuose tinkluose daro, kad kiekviename mieste būtų kvaišalai platinami.

Narkotikų Lietuvoje gausėja, jų pasekmės sunkėja, nes yra daug savadarbių narkotikų, narkomanai patys jau nežino, ką vartoja. O pasekmės - šizofreniniai kliedesiai, emocinis nestabilumas, motyvacijos neturi nei dirbti, nei mokytis. Žmogus tampa daržove. Lieka tik trys išeitys - kalėjimas, ligoninė, mirtis.

- Kokie žmonių tipažai labiau linksta į žalingas priklausomybes? Gal meniškesnės prigimties, jautresni?

- Aš manau, kad pirmoje eilėje viskas priklauso nuo tėvų, nuo auklėjimo. Viskas vaikui atsiliepia. Gal patyrė tėvų skyrybas, gal tėvai - verslininkai, neturintys laiko pažaisti su savo sūnumi futbolą ar tiesiog su juo pabendrauti, išklausyti. Įbruka vaikui planšetę, išmanųjį telefoną į rankas, o patys kuria savo karjeras. Tokiems vaikams susiformuoja tuštuma ir per narkotikus jie bando susidoroti su savo problemomis. O gal ir jų tėvai turėjo polinkį į priklausomybes?

Nėra vienos priežasties, kodėl žmogus tampa narkomanu, bet viskas eina iš praeities, iš šeimos, ką vaikas savo šeimoje matė, kaip buvo auklėjamas.

- Juolab dabar sunkiau narkotikams atsispirti, kai Seimo narė viešai giriasi bandžiusi „visko". Paauglys ir pagalvoja, kad koks čia blogis, jei pavartojus narkotikų galima net į Seimą būti išrinktam!

- Apskritai man labai keista, kaip tokios „morganos" gali būti Seime. O kokius jos gali priiminėti sprendimus, kai pačios giriasi, jog išbandė „žolę"? Ir jaučiasi žvaigždėmis, socialiniuose tinkluose turi sekėjų...

O tose šalyse, kurios narkotikus legalizavo - krūvos naujų narkomanų. Tai neigimo liga, motyvuoti narkomaną gydytis - labai sunkus darbas, o jei narkotikus legalizuos - tai mūsų, reabilitacijos centrų steigėjų, rankos bus visiškai surištos.

- Ar daug narkomanų, kurie gydėsi reabilitacijos centruose, vėl pradeda kvaišintis?

- Iš tiesų labai daug atkrenta, bet jie, jau kartą pabuvę mūsų reabilitacijos centre, jau žino, kaip gelbėtis. Gali sugrįžti atgal į centrą. Tačiau dalis buvusių narkomanų išmoksta gyventi blaiviai, turi jiems priskirtus globėjus, kurie moraliai palaiko, padeda atsispirti narkotikams. Reabilitacija užtrunka vienerius metus ir ilgiau. Ar sunku po reabilitacijos įsidarbinti? Viskas tvarkoje, po reabilitacijos gali lengvai integruotis, tik nereikia viešai ant kiekvieno kampo šaukti, kad esi narkomanas. Jei šauksi, tai be abejo bus sunkiau įsidarbinti. Nepamirškite, kad kvaišalus vartojantys ar vartoję patiria dešimt kartų daugiau neigiamų emocijų nei kvaišalų niekada nevartoję asmenys. Narkomanų emocijos yra labai nestabilios.

- Tačiau visuomenei bandoma įpiršti vaizdinį, jog narkomanu galima vadinti tik visiškai degradavusį asmenį, kuris nakvoja laiptinėse, pakrūmėse ir vagiliauja, kad turėtų pinigų dozei. O jei menininkas ar koks nors kitas bohemos atstovas ieško įkvėpimo šiek tiek parūkydamas ar pašniaukšdamas, tai yra tarsi gyvensenos papildymas.

- Čia yra iliuzija, visiškas mitas. Pas mus į reabilitaciją atvyksta daug „žvaigždžių", daktarų, dainininkų. Narkomanija gali paliesti visus socialinius sluoksnius. Tai XXI amžiaus maras, narkotikai gali užvaldyti bet kokį žmogų. Mūsų visuomenėje yra daug užsislaptinusių narkomanų. Yra verslininkų, kurie pavartoja ir darbe yra energingi, linksmi , darbingi, o vakare namie jau kitoks vaizdas. Būna visiškai išsekę, nervingi, organizmui jau reikia naujos dozės...

- Sakoma, jog moterys greičiau tampa alkoholikėmis nei vyrai. Gal moterys greičiau tampa priklausomos ir nuo narkotikų?

- Pagal statistiką pas mus į reabilitacijos centrus daugiau patenka vyrų, o kas greičiau tampa narkomanais - nežinau. Viskas priklauso nuo individualios situacijos.

Išgyvenimo galimybės pradėjus vartoti narkotikus labai įvairios, priklauso nuo žmogaus organizmo. Gali išgyventi 5-15 metų. Anksčiau gyvendavo ilgiau, o dabar daug kas vartoja savadarbius kvaišalus, juose daugiau priemaišų, greičiau apnuodijančių organizmą. Dauguma patenkančių į reabilitacijos centrus yra materialiai apsirūpinusių tėvų vaikai.

O kvaišalų pilna. Ypač dabar, su tokia „protinga" valdžia. Morgana - tai Lietuvos gėda, tai kaip Hitleris, kuris naikino savo tautos žmones. Ar jūs žinote, kad Hitleris nepažeidė nė vieno tuo metu Vokietijoje galiojusio įstatymo, nes pats priderino įstatymus prie savo norų?!

Juodoji statistika

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2021 m. duomenimis, bent vieną kartą gyvenime kanapių yra parūkę 13,7 proc. Lietuvos gyventojų, kurių amžius 15-64 metai. Kanapių buvo pavartojusi 1 iš 14-os moterų ir 1 iš 5-ių vyrų. 1,6 proc. apklaustųjų prisipažino vartoję kvaišalus per pastarąjį mėnesį, o 4,5 proc. - per pastaruosius metus. Palyginus su 2016 m., Lietuvoje kvaišalų vartotojų daugėja.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, 2022 m. 29 proc. (daugiau nei 22 milijonai) suaugusių Europos Sąjungos gyventojų bent kartą buvo pavartoję kanapių. Kokainą buvo išbandę 3,5 mln. europiečių, o heroiną - 1 mln. Tarp narkotikų vartotojų dominuoja 15-34 metų asmenys. 74 proc. mirčių dėl perdozavimo atvejų yra susiję su heroino ir kitų opiatų vartojimu.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
304
F
  • PAJAMOS: Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su dukterine įmone dujų birža „GET Baltic“ neaudituotais duomenimis pernai kartu uždirbo 98,2 mln. eurų pajamų.
  • GINČAS: Gedimino kalno būklę stebintis ir jį prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, palankų buvusiam kalno sutvarkymo darbų projektuotojui UAB „Hidroterra“.
  • DOKUMENTAI: Praėjusiais metais Lietuvos piliečiams išduota beveik 720 tūkst. asmens dokumentų – daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį, rodo Migracijos departamento turima statistika.
  • SAVIVALDA: Kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose kandidatuoja beveik penktadalis parlamentarų, o perrinkimo siekia dauguma – 49 – pareigas einantys merai.
  • REABILITACIJA: Pernai kompensuojamomis reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. koronavirusu persirgusių žmonių - tai trečdaliu mažiau nei 2021-aisiais.
  • SKUNDAS: Airijos ir Vengrijos oro bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ teismui apskundė nuo šių metų padidintas rinkliavas Vilniaus oro uoste.
  • UŽDRAUDĖ: Teismas sausio pabaigoje uždraudė aštuoniems Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bankroto administratoriams laikinai – šešis mėnesius užsiimti šia veikla: tokia sankcija pritaikyta Daliui Volskiui, Skaistei Klimei ir Vėjūnui Klimui, Vaidotui Lemešovui, Arūnui Virkučiui, Donatui Turkui, Tomui Malinauskui ir Vytautui Švedkauskui.
  • REIDAS: Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad vasario 6-7 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą.
  • BYLA: Baudžiamoji byla dėl konflikto Vilniaus prekybos centre, kai per karantiną dėl nedėvimos kaukės pastabą gavęs pirkėjas Darius Varnas sumušė apsaugininką, o paskui lauke šovė į jį iš turėto ginklo, pasiekė Konstitucinį Teismą.
  • GALIA: 2022-aisiais vėjo elektrinių galia Lietuvoje, palyginus su 2021 metais, išaugo trečdaliu - siekė 1,51 teravatvalandės (TWh).
Daugiau

Dienos klausimas

Ar ketinate šiemet atostogauti užsienyje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +2 C

-6 +3 C

 

-6 +2 C

-1 +4 C

-2 +3 C

 

-3 +1 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s