respublika.lt

Nacionalinis transliuotojas - neįveikiamas konservatorių bastionasnuotraukos (36)

2020 gruodžio 07 08:00:39
Gediminas JAKAVONIS

Neseniai šalies Konstitucinis Teismas išaiškino, kad niekam nevalia kištis į LRT veiklą ir kvestionuoti jo finansavimo. Viena vertus, tai teisinga, nes nepriklausoma žiniasklaida yra viena iš demokratijos garantų. LRT išlaikoma iš mūsų pinigų, kuriuos skiria LR Seimas ir Vyriausybė. Atrodytų, kad nacionalinis transliuotojas turėtų objektyviai atspindėti valdžios pozicijas, tačiau dabar jis yra tapęs konservatorių - nesvarbu, ar jie valdantys, ar esantys opozicijoje, - propagandos įrankiu. Ar dar galima tikėtis, kad LRT taps tikru nacionaliniu transliuotoju, atspindinčiu visuomenės nuomonių spektrą?

×
nuotr. 9 nuotr.
Iš LRT plūstančios vienpūsiškos informacijos srauto nepajėgė sustabdyti nei Seimo "valstiečiai - žalieji", nei visuomenės piketai. Stasio Žumbio nuotr.


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo padiskutuoti pakvietėme Kovo 11-osios akto signatarą Egidijų Klumbį, Seimo narę Agnę Širinskienę, profesorių Vytautą Daujotį, buvusį Seimo narį Artūrą Skardžių. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Man teko dirbti Seime kelias kadencijas. Pirmą kartą, 2000-2004-ųjų Seime, Tėvynės sąjungos frakciją tesudarė 9 nariai, iš 141 šalies parlamente esančių Tautos atstovų, bet susidarė įspūdis, kad viešojoje erdvėje, kurioje didelę įtaką turėjo LRT, dominavo būtent konservatorių nuomonė. Pradžioje Artūro Paulausko-Rolando Pakso valdančioji koalicija, vėliau A.Paulausko-Algirdo Brazausko valdančioji dauguma, atrodė, neturėjo eterio aiškinti savo priimtiems sprendimams, nes LRT dominavo konservatorių simpatikai. Praėjo dvidešimt metų, o padėtis nepasikeitė. Praėjusią Seimo kadenciją, nepasiant visuomenės protesto akcijų, valdžioje buvusius „valstiečius-žaliuosius" vėl „daužė" Tėvynės sąjungos lūpomis kalbanti LRT. O gal aš klystu?

A.ŠIRINSKIENĖ: Iš tikrųjų, LRT kartais panašėja į propagandinį kanalą, kuriame jau nesivarginama pateikti kitos nuomonės ar kitą poziciją. Žinant, kokie etiniai standartai keliami žiniasklaidai ir ypatingą statusą turinčiam nacionaliniam transliuotojui, natūralu, kad kyla klausimai, kodėl yra neišlaikoma nuomonių įvairovė. Aš gerai atsimenu tuos laikus, kai mes buvome valdančioji dauguma ir, kviečiant į laidas, paprastai būdavo netgi pabrėžiama, kad bus pakviesti ir opozicijos atstovai, nes turi būti išlaikyta nuomonių pusiausvyra. Dabar, atrodo, tendencija yra tokia, kad nuomonių pusiausvyros išlaikyti jau nebereikia. Antra vertus, pasitaiko ir tam tikrų manipuliacijų su skaitytojų ar žiūrovų nuomone, kai pateikiami netikslūs duomenys, jie išpučiami ir bandoma daryti skandalą. Toks tipinis pavyzdys yra vadinamasis testų pirkimo skandalas. Tiesiog buvo neteisingai paskaičiuotos vidutinės testų kainos ir buvo pradėta skelbti, kad jos tris ar keturis kartus viršija rinkos kainas. Nors palyginus, tarkime, tuos pačius Krašto apsaugos ministerijos pirkimus, akivaizdu, kad palyginimui iš trijų paimtas tiktai vienas testų pirkimas, kurio skirtumas tarp vykdyto Sveikatos apsaugos ministerijos pirkimo buvo pats didžiausias. Tokiu atveju, bandoma manipuliuoti informacija ir sukurti vienokį ar kitokį įvaizdį.

V.DAUJOTIS: Tautai turi būti sugrąžintas vadinamasis visuomeninis transliuotojas LRT, paverstas didžiausiu ir svarbiausiu Lietuvą naikinančios globalistinės ideologijos indoktrinacijos židiniu, šalies visuomenei turinčiu skleisti ir piliečių sąmonėje įtvirtinti vadinamąją „globalios Lietuvos" viziją. LRT įsitvirtino ir stiprėja ideologinė ir politinė „neteisingų" pažiūrų cenzūra, kuri savo griežtumu ir mastais faktiškai pranoksta sovietmečio cenzūrą. Skirtumas tik tas, kad cenzūra tapo preke, kurią valstybės institucijos nusiperka netrukdydamos LRT veikėjams perpumpuoti biudžeto asignavimus į jų privačius verslus ir skirdamos papildomas milijonines sumas vadinamajam valstybės institucijų gerų darbų viešinimui. Paniekinus žurnalistikos standartus, išnyko lygiateisės ir sąžiningos diskusijos gyvybiškai svarbiais Tautos ir valstybės gyvenimo klausimais. Diskusijų laidose proteguojami „globalios Lietuvos" ideologijos šalininkai, skleidžiantys prigimtinę šeimą griaunančią genderizmo ideologiją, naikinantys valstybinę ir patriotinę sąmonę, propaguojantys neoliberalizmą. Dėl cenzūros smuko LRT programų ir laidų intelektualinis ir kultūrinis lygis, o jose įsitvirtinęs „valdžios tiesos" režimas tapo vienu svarbiausių Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo sąstingį lemiančių veiksnių.

E.KLUMBYS: Teisingai pastebima, kad mūsų nacionalinis radijas ir televizija jau seniai nesivadovauja jos veiklą nubrėžiančiu įstatymu. Ši įstaiga jau turbūt kelis dešimtmečius vadovaujasi vien liberalų ideologija, sklindančia iš „Eurosojuzo" ir JAV. Antra vertus, ko norėti iš LRT, jei ši ideologija seniai yra užvaldžiusi valstybę, pradedant didžiuma Tautos ir baigiant prezidentūra bei Seimu. Jau seniai susidarė situacija, sąlygojanti, jog artimiausiais dešimtmečiais padėtis liberalų valdomame nacionaliniame radijuje ir televizijoje tikrai nesikeis, nes liberalių Seimo ir prezidento skiriami Radijo ir televizijos tarybos nariai, sudarantys 2/3 tarybos, yra tos pačios ideologijos atstovai. Tad atsiminkime - kol nesikeis ideologija, kuria vadovaujasi Tauta, tol Lietuvos radijas ir televizija taip pat nesikeis.

A.SKARDŽIUS: LRT jau seniai veikia tarsi valstybė valstybėje su savo politika, įstatymais ir nekontroliuojamai taškomais valstybės biudžeto pinigais. Konservatoriai savo klestėjimo laikais, dar praėjusio amžiaus pabaigoje, subūrė LRT branduolį iš jiems lojalių šalininkų, kuris iki šiol niekam neužleidžia savo pozicijų. „Valstiečiai-žalieji", ketverius metus buvę valdžioje, pabandė suteikti skaidrumo šiai mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomai viešajai įstaigai, tačiau skaudžiai gavo per nagus net nuo Konstitucinio Teismo. Manau, Konstituciniam Teismui svarbiau buvo apginti konservatorių bastioną nuo „valstiečių-žaliųjų" invazijos, nei užtikrinti visiems privalomai vienodą valstybės biudžeto formavimo ir atskaitomybės principų laikymąsi. Nors parlamentinis tyrimas labai išgąsdino LRT, tačiau konservatoriams metus visas pastangas, pavyko jį sužlugdyti, o dabar nebėra dėl ko jaudintis - savi valdžioje, galima stiprinti įtaką. Taigi, LRT ateinančiais metais galės džiaugtis beveik 54 mln. Eur dydžio mokesčių mokėtojų dotacija. Visoms komercinėms TV reikės gerokai pasukti galvą, kaip atsilaikyti konkurencinėje kovoje prieš valstybės dotuojamą LRT, kuri be jokių sentimentų lenda į jų daržą.

G.JAKAVONIS: Yra toks posakis apie lygius ir lygesnius. Aišku, kad Nepriklausomybės pradžioje konservatoriai labai daug investavo į žiniasklaidą ir joje dirbančius savo žmones. Tai liečia ne tik komercines žiniasklaidos priemones, bet ir į LRT, kur turėtų galioti kitokios, visuomeninį transliuotoją identifikuojančios, taisyklės. LRT, tapusi „išskirtinį" politinį elitą aptarnaujančia organizacija, atrodo, negalioja nei šalyje veikiantys įstatymai, nei ji paiso elementaraus padorumo, nei jaučia atsakomybę už valstybėje vykstančius procesus. Galėtume vardinti ir pažeidimus, ir tai, kaip biudžeto finansuojama įstaiga susidoroja su politiniais oponentais...

V.DAUJOTIS: Žiniasklaida yra tokia, kokia yra Lietuvos politinė sistema. Atgautos Nepriklausomybės pradžioje įvykęs masinis valstybės turto išvogimas užkirto kelią rastis politinės visuomenės branduoliui - gausiam ir įtakingam viduriniajam sluoksniui, o be jo išvis neįmanoma demokratinė politinė santvarka. Lietuvos politinėje scenoje migruoja to paties politinio „elito" branduolio atskiros dalys. Jas sudaro politikai iš „sisteminių" partijų, kurios skiriasi tik įvairioms rinkėjų grupėms patraukti naudojamais pavadinimais ir kurias sieja rūpinimasis savo galia, materialine gerove ir abejingumas lietuvių Tautos ir Lietuvos valstybės reikalams bei išlikimui. Masinio valstybinio turto grobstymo metu keli periodiniai leidiniai ir atskiri žurnalistai bandė viešinti valdžios globojamus valstybinio turto grobstytojus ir kriminalinių struktūrų veiklą, bet jie būdavo nuraminami, pradžioje dažnai fiziškai. Tačiau valdžia gana greitai civilizavo raminimo būdus - atsirado finansinės nuobaudos disidentiniam leidiniui. Civilizuotos žurnalistų tildymo priemonės buvo ypač išplėtotos D.Grybauskaitės prezidentavimo metu, kai kiekvieną savaitę į prezidentūrą sušaukiami žiniasklaidos priemonių vadovai gaudavo aiškius nurodymus, apie ką ir kaip skelbti žiniasklaidoje. Taip nususo beveik visa žiniasklaida, o ypač vadinamasis visuomeninis transliuotojas LRT, kurio vadovė ir žurnalistai tobulai įvaldė savicenzūros ir cenzūros meną. LRT ne tik cenzūruojasi, bet ir skrupulingai koreguoja informaciją pagal kvapą, sklindantį iš Lietuvos valdžios partijos (LVP), susidedančios iš dviejų frakcijų - vadinamųjų konservatorių ir „socdemų" su aukščiausią įstatymų leidimo galią uzurpavusiu Lietuvos Konstituciniu Teismu priešakyje. LRT ir LVP sambūvio idilę trumpam sutrikdė „valstiečių-žaliųjų" įsibrovimas į valdžios olimpą. LRT iškart pradėjo talžyti „įsibrovėlius". Vadinamieji žurnalistiniai tyrimai bandė užsikabinti už R.Karbauskio rusiškų trąšų verslo, bet droviai nutylėjo didžiausią R.Karbauskio nuodėmę. Jo nuosavybėje esantys tūkstančiai hektarų žemės plotai daug kartų viršija įstatymo leidžiamą 500 ha maksimumą. LRT drovumą nesunku suprasti - tokį įstatymą su jo apėjimo landomis sau pasitvirtino ankstesnė valdžios partija. Todėl dabar ne vienas ir ne du jos nariai valdo įstatymo leidžiamą plotą daug kartų viršijančias latifundijas.

A.SKARDŽIUS: Nors LRT deklaruoja veikianti skaidriai ir efektyviai, esanti atvira visuomenei ir atstovaujanti visuomenės interesams, tačiau parlamentinis tyrimas atskleidė kitokią realybę, kad LRT turi problemų dėl valstybės skiriamo biudžeto valdymo, kad LRT tarybos administracinė komisija nevykdė savo funkcijų, nevertino didelės vertės pirkimų, nekontroliavo, ar iš prodiuserių ar iš prodiusavimo kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar LRT viešųjų pirkimų procedūros atliekamos skaidriai. Tenka apgailestauti, kad įsikišus Konstituciniam Teismui parlamentinis tyrimas liko neužbaigtas, tačiau paslapties skraistė nuo LRT buvo nutraukta.

Nemažai klausimų kelia ir LRT pozicija, atstovaujant visuomenės interesams. Nors LRT deklaruoja politinį neutralumą, tačiau vos pradėjus domėtis konservatorių globotais projektais, tokiais kaip laivo „Independence" nuoma iš Bermudų „ofšore" registruotos įmonės, brangiai perkamomis norvegiškomis dujomis ar per finansinę krizę už beprotiškai dideles palūkanas Kubiliaus vyriausybės iš privačių bankų pasiskolintais milijardais, išvysime tikrąjį visuomeninio transliuotojo veidą. Matyt, LRT visai nesvarbu, kad šiais projektais visuomenei padaryta milijardus siekianti žala, tačiau visuomeninis transliuotojas, pamiršęs pareigą atstovauti visuomenės interesams, stoja ginti konservatorių munduro garbę.

Tuo asmeniškai teko įsitikinti ne kartą, kai vadovavau parlamentinio tyrimo komisijoms, tą patyrė ir Seimo narys Stasys Jakeliūnas ir daugelis kitų. Prieš jus nuo grandinės paleidžiami „mauzeriai" ir „meškos", kurie be jokių skrupulų kiekvieną konservatorių oponentą pasirengę sumaišyti su žemėmis ar dar su kuo. Jei ir to bus negana, jus po kaulelį LRT eteryje ima narstyti du etatiniai konservatorių politologai iš Romerio universiteto.

Dar vienas iškalbingas akcentas. Tuomet, kai teko vadovauti Seimo Audito komitetui (2004-2008 m.), sulaukėme LRT profsąjungų skundo dėl ydingos darbo užmokesčio tvarkos - visiems darbuotojams, išskyrus generalinį direktorių ir komercijos direktorių, buvo mokamas minimumas, tuomet siekęs 450 litų per mėnesį, tačiau didžiąją dalį atlyginimo LRT darbuotojai gaudavo kaip autorinį atlygį. Tai klasikinis pavyzdys, kaip nemokėti mokesčių PSD ir „Sodrai" ir jų sąskaita pasididinti savo biudžetą. Tokia tvarka kėlė nerimą vyresnio amžiaus LRT darbuotojams, kadangi jie išgyveno dėl būsimos pensijos dydžio. O pati LRT garsiai postringavo apie vokeliuose mokamus atlyginimus ir viešai smerkė tokias verslo įmones.

E.KLUMBYS: Situacija ir toliau blogės, nes į Seimą dalis Tautos išrinko ir homoseksualizmą, „transgenderystę" bei lengvų narkotikų vartojimą pateisinančios politinės jėgos atstovus. Tad jie pageidaus, kad jų pažiūros būtų skleidžiamos per Lietuvos radiją ir televiziją. Taip ir sukasi šis amžinas variklis, vis labiau į degradavimą stumiantis lietuvių Tautą. 2016-2020 m. į Seimą išrinkti kiek nutolusios nuo pasaulinės liberalistinės platformos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai pabandė pakeisti kai kurias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatas, norėdami patobulinti LRT valdymą bei darbą. Deja, šis bandymas patyrė fiasko, nes prieš ją į žūtbūtinį mūšį pakilo visa liberalistinė Lietuvos kariauna - pradedant šiai ideologijai atstovaujančių partijų - konservatorių, liberalų, „socdemų" - Seimo nariais, baigiant ne vienu LRT tarybos nariu bei pačia LRT generaline direktore. Jų pasipriešinimas rėmėsi pagrindiniu argumentu, kad šios pataisos pažeis nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Štai čia prasideda didysis įdomumas - Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nėra jokios užuominos apie nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumą. Tad kalbėjimas apie jį yra miglų pūtimas nesigilinančiai į teisines subtilybes visuomenei. Nuolat stengiamasi pabrėžti, kad nacionalinis radijas ir televizija turi būti nepriklausomi nuo politikų. O realybė, apie kurią nekalbama viešojoje erdvėje, yra visiškai kitokia. Mūsų LRT yra visiškai priklausoma nuo valstybės pinigų, o juos skiria tik politikai - Vyriausybė, kuri ruošia metinio biudžeto projektą, Seimas, kuris priima biudžetą, ir prezidentas, kuris pasirašo Seimo priimtą biudžeto įstatymą. Tad LRT turi būti atskaitinga už savo darbo kokybę ir kartu pinigų panaudojimą jų davėjams - politikams. Kad šis ryšys būtų kiek paslėptas, politikai sugalvojo tarpininką - LRT tarybą, kurioje vėlgi ryškiai dominuoja politikų - prezidento ir Seimo - skirti žmonės. Pagal įstatymą ji yra nacionalinės LRT aukščiausiasis organas, formuojantis LRT radijo ir televizijos programų valstybinę strategiją, o Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.

A.ŠIRINSKIENĖ: LRT yra finansuojama iš biudžeto ir dėl to nacionaliniam transliuotojui yra išskirtiniai reikalavimai. Antra vertus, kur galima matyti tam tikras grėsmes? Finansavimas iš biudžeto gerokai iškreipia visą žiniasklaidos rinką, nes kitos žiniasklaidos priemonės, viena vertus, turi pačios surasti savo uždarbį. Jos neturi tokių didelių sumų, jeigu lygintumėm LRT televiziją ar kitus televizijos transliuotojus. Natūralu, kad tokia skirtinga finansavimo sistema ir skirtingos pajamos sukuria tam tikrą nelygybę, ne tik perviliojant žurnalistus, bet ir kuriant turinį. Štai neseniai turėjome krepšinio transliacijų pirkimą. Matėme, kad LRT gali pasiūlyti mokėti net tris kartus daugiau, negu privatūs transliuotojai. Tai, viena vertus, yra tam tikras biudžetinio finansavimo iškraipymas, dėl to privatūs transliuotojai, privačios žiniasklaidos priemonės kreipėsi ir į Europos Komisiją, kalbėdamos apie tai, kad tokia valstybės pagalba negalima. Tikėkimės, su nauju reguliavimu pasikeis ir tam tikras vidinis kontrolės mechanizmas. Nuo sausio 1 d. pakeitus įstatymą, atsiranda „ombudsmenas" arba etikos kontrolieriaus pareigybė, kuris bus vidinis kontroliuotojas ir jis prižiūrės etikos standartų atsakomybės laikymąsi nacionalinio transliuotojo kanaluose.

G.JAKAVONIS: R.Karbauskio vadovaujami „valstiečiai" turėjo istorinę galimybę ir bandė pakeisti susidariusią padėtį. Ar tikite, kad galima kažką pakeisti, kai į valdžią grįžo konservatoriai?

V.DAUJOTIS: Taip, R.Karbauskio vadovaujama partija turėjo galimybę pakeisti susidariusią padėtį, bet nesugebėjo. Bandydami realizuoti bent kiek reikšmingesnę iniciatyvą, visada sustodavo pusiaukelėje. LRT nuolatinis veikimas prieš Lietuvos valstybę nebuvo aiškiai ir argumentuotai įvardinta kaip nusikaltėliškas, o akivaizdžių finansinių machinacijų ir valstybės lėšų grobimo per valdžios partijai lojalių žurnalistų privačias firmeles tyrimas nebuvo ryžtingas ir nepasiekė teisėsaugos institucijų. Lukiškių aikštės transformavimas į „pseudopliažą" privertė imtis kai kurių priemonių, bet nė viena jų nebuvo pradėta įgyvendinti bent iki stadijos, po kurios naujai ir antivalstybiškai nusiteikusiai valdžiai būtų sunku apgręžti prasidėjusius procesus. Antivalstybinę LRT veiklą neseniai palaimino Konstitucinis Teismas, savo nutarime pareiškęs, kad „LRT biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų užtikrina, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl jo veiklos". LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė pareiškia, kad tai „Lietuvos visuomenei džiugi diena". Belieka pasveikinti direktorę su riebiu apsimelavimu - ieškojau, bet nesutikau nė vieno dėl to džiūgaujančio tautiečio.

A.ŠIRINSKIENĖ: Aš nesakyčiau, kad nepavyko keisti susidariusios padėties. Įstatymas buvo pakeistas ir pokyčių įvyko daug. Nes jeigu prisimintumėm jo pirminį variantą, tiesiog pirminiame variante nebuvo netgi interneto ir interneto portalo, kaip žiniasklaidos priemonės. Pasikeitimai padaryti, LRT portalas taip pat buvo sureguliuotas, taip pat uždrausta reklama, nes anksčiau ir reklamos draudimo nebebuvo netgi LRT portale. Buvo pakeistas finansavimo modelis, nes, jeigu jis būtų likęs su senaisiais koeficientais nuo gyventojų pajamų mokesčio ir nuo akcizo ir jeigu tie koeficientai būtų nesumažinti, LRT jau kitų metų biudžete būtų turėjusi per 71 mln. eurų, kas tikrai yra per daug. Taryboje atsirado komitetai specializuotiems klausimams spręsti. Antra vertus, kaip jau minėjau, atsiranda ir „ombudsmeno" pareigybės. Sustiprinus tarybą ir įvedus „ombudsmeną", jeigu tarybos nariai tikrai norės naudotis savo galiomis ir savo teisėmis, manyčiau, kad pokyčiai LRT įvyks. Tik atsimenant, kaip mums sekėsi dirbti su LRT įstatymu, aš nuogąstauju, ar šitos kadencijos tarybos nariai iš tikrųjų imsis tų pokyčių ir norės naudotis savo galiomis.

E.KLUMBYS: Visiškai nesuprantama 2016-2020 m. Seimo Kultūros komiteto, prižiūrinčio LRT tarybos veiklą, pirmininko R.Karbauskio, nesugebėjusio nė karto pasiekti, kad LRT tarybos pirmininkas atsiskaitytų Seime, pozicija. R.Karbauskis turėjo puikiausias galimybes paveikti LRT tarybos ir pačios LRT veiklą per kasmetinių LRT tarybos ataskaitų svarstymą Kultūros komitete, bet vietoj to pasirinko daug triukšmo sukėlusią ir nesėkmę patyrusią LRT valdymo reorganizaciją. Tad išvada viena - praėjusioje kadencijoje „valstiečiai-žalieji" praleido unikalią progą nors kiek pakeisti LRT veiklą, bet ją neatsakingai praleido. Dabar sugrįžusių valdžion liberalų valdymo laikais situacija tik blogės, o galinčių ją pakeisti politiniame horizonte nesimato. Deja...

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (36)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar, Jūsų nuomone, judėjimo ribojimai dar turi būti taikomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar esate susipažinę su informacija apie Stambulo konvenciją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
2. Lietuvos banko puota maro metu
3. Vitas Tomkus: KRACHAS LIETUVAI!!! Su autoriaus trigrašiu. Plius įdomus video apie tai kas bus 2030m.
4. Policiją V.Landsbergiui iškvietusiam kauniečiui gresia kalėjimas
5. Tautos parašus rinkęs R.Grinevičius: Valdantieji jau pralaimėjo (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
6. LGBT propagandistai jau puola kunigus
7. Visuomenininkas Valdas VIŽINIS: Valstybė privatizuota. Laimė, jie dar nenusavino Tėvynės
8. Gintaras Furmanavičius: Į JO EKSCELENCIJOS SVEIKATĄ!
9. Karantino žala didesnė už naudą
10. Misija Seime - ginti idėją
11. Kompensacijos už vakcinas bus?
12. Nusikaltimas prieš Lietuvos žmones
13. Sugriuvęs gyvenimas Druskininkuose
14. Apklausos vaikams be tėvų žinios
15. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
16. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
17. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
18. Valdžios „durnumą“ apmokės mūsų vaikai
19. Šešėlinės Vyriausybės premjeras R.Karbauskis: Prakeiksmas valdančiuosius užgrius labai greitai
20. Taikos balandėliai nusipelnė premijų
21. Advokatas Jonas Ivoška: Mūsų Seimas renkamas neteisėta
22. V.Rakutis smerkiamas už istorinę tiesą
23. Reikalavimas valdžiai - nustoti gąsdinti
24. Kodėl slepiasi Ingrida Šimonytė? (Su Vito TOMKAUS trigrašiu)
25. Sudie, svajonių Amerika
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0  -1 C

-3  -6 C

 

 -6 -8 C

0 +2 C

 0 -1 C

 

  +1  +3 C  

0-3 m/s

  2-8 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos