2 nuotr.„Vakaro žinių" skaitytojai atkreipė dėmesį į tai, kad mulčas, kuriuo Vilniuje užberiamos medžių ir kitų sodinukų šaknys, po rimtesnio vėjo ar didesnio lietaus, plačiai pasklinda po gatves ir šaligatvius. Skaitytojų nuomone, miestui garbės tai neprideda, specialistų vertinimu, viską darant teisingai, tokių problemų būtų galima išvengti.
„Skiedrinis" Vilnius
Į redakciją parašiusi skaitytoja Miglė piktinosi, kad sostinė verčiama šiukšlynu.
„Kalbu ne apie netvarką ir neprižiūrimus kiemus, o apie naują madą viską užpilti skiedromis. Man ir Fabijoniškėse jos atrodo baisiai, o ką jau kalbėti apie naująjį Japonišką sodą. Nuėjau ir išsigandau - viskas, kas pasodinta, apipilta skiedromis. Tik vištų trūksta, kad kapstytųsi.
Sodinukus gali tekti paravėti, tai čia, matyt, „genialus" sprendimas, kad nebūtų vargo. Betgi kaip atrodo! Dar vėjas jas pažarsto, tai visiškas nevalyvumo įspūdis. O gal jie neturi kur dėti biokuro? Manau, kad tas šimašynas, atsiprašau, Vilniaus savivaldybė, visai išėjo į lankas, ar jie akių neturi? Kažkokia sąmoninga ir, manau, už visų miestiečių pinigus kuriama, antiestetika", - kritikos negailėjo Miglė.
Kiek anksčiau redakcija buvo sulaukusi skaitytojo Gedimino žinutės, kad po liūties sostinės gatvėse aplink medžius buvęs mulčas, užuot juos saugojęs, nusprendė „pakeliauti" ir uždengė ne tik šaligatvių plyteles, bet ir dalį važiuojamosios dalies. Gediminas tuomet irgi stebėjosi, kodėl savivaldybė neatsakingai taško miesto biudžetą ir nesprendžia klausimo iš esmės.
Priežiūros trūkumas
Pasiteiravus apie šią problemą specialistų, senamiestyje dirbanti architektė Aurelija Stancikienė teigė, kad pati idėja yra gera, tačiau, kaip dažnai pasitaiko sostinėje, ji buvo netinkamai realizuota.
„Aš pati esu už ekologiją, todėl mulčą naudoju visuose savo objektuose. Taip pat ši medžiaga yra pripažinta ir plačiai naudojam visame pasaulyje, tačiau jai, kaip ir žemei, reikia tam tikros priežiūros, - paaiškino specialistė. - Sostinės žemė yra pavargusi nuo žiemą naudojamų druskų, automobilių išskiriamų dujų ir t.t. Tai lemia, kad ji pavirsta dulkėmis, kurias pakelia net mažiausias vėjas. Gali būti, kad savivaldybė neturi galimybių kasmet keisti sodinukų juodžemį, jį purenti ir prižiūrėti, todėl buvo nuspręsta naudoti mulčą. Visgi, sprendžiant iš žmonių atsiliepimų, jis taip pat nesulaukia reikiamos priežiūros.
Be to, teko pastebėti, kad medžiai mulču būna užpilami iki pat kamieno. Jie nebegali kvėpuoti ir pradeda šusti. Atrodytų, elementarus dalykas, tačiau net tai, sodinant brangiai kainuojančius augalus, ne visada sužiūrima."
Sostinėje plačiai naudojamą mulčą architektė palygino su vejos sėjimu.
„Kai sėjama žolė, kol ji sudygsta, kol tvirtai įleidžia šaknis, naudojamos apsauginės priemonės - užtvaros, apsauga nuo paukščių ir t.t. Su mulču turėtų būti daroma tas pats. Sausos pjuvenos yra labai lengva medžiaga, todėl turėtų būti numatyta, kaip jos bus drėkinamos ir kada. Taip pat galima naudoti specialius tinkliukus ar bortelius, apsaugančius nuo išplovimo ar išpūtimo, tačiau nepastebėjau, kad visa tai būtų įgyvendinama. Gal rankų trūksta, gal entuziazmas išblėsta dar idėjos stadijoje, - svarstė A.Stancikienė. - Dar gali būti, kad sprendimą priima valdininkas, jis paveda užduotį kokiai nors įmonei, tačiau vėliau nepasidomi, kaip sprendimas įgyvendinamas. Tuomet turime tai, ką praėjusiais metais turėjome Vokiečių gatvėje. Ten buvo idėja suformuoti mišrų gėlyną, bet vietoje jo vienoje lankomiausių senamiesčio gatvių visą vasarą galėjome grožėtis ne žiedais, o stagarais, kuriais virto neprižiūrimos gėlės. Tad, manau, sprendžiant mulčo problemą, atsakomybės reikėtų reikalauti ne tik iš sprendimus priimančių, bet ir iš juos realizuojančių asmenų."
P.S. Sostinės savivaldybė, nepaisant to, kad neseniai buvo išrinktas naujas meras ir sudaryta nauja taryba, adekvataus komentaro į užklausą apie už visų miestiečių pinigus perkamą ir, galimai, netinkamai naudojamą mulčą pateikti nesugebėjo.
