Muitinės darbuotojos hobis - laukinės orchidėjos

Ji augalus fotografuoja, dalinasi jų augaviečių koordinatėmis su kitais augalų specialistais. Kartais Edita nuklampoja dešimtis kilometrų, kad surastų kelių centimetrų dydžio, daugelio mūsų akimis niekuo neišsiskiriantį augaliuką.

- Pomėgis domėtis augalais - iš kur jis atsirado ir kada?

- Atėjo iš ankstyvos vaikystės. Gimiau ir gyvenau šalia Aukštaitijos nacionalinio ir prie Labanoro regioninio parkų. Ten nuo pat mažumės su mama, su močiute eidavome į gamtą, į mišką - gėrybes rinkdavom - grybus ir visokias uogas. Esu kilusi iš nedidelio Švenčionėlių miestelio, čia pat teka Žeimenos upė. Ta visa aplinka ligi šiol man daug reiškia, kai išeinu dabar į mišką - atsigaunu, pailsiu ir siela, ir mintimis, patiriu savotišką meditaciją.

Pradėjau domėtis retesniais augalais, man įdomu paliesti augaliukus, žavėtis jais. Paskui pradėjau daugiau domėtis, skaityti, gilinti žinias.

- Jūs einate specialiai į tokias vietas, kur tikitės rasti orchidėjų?

- Kartais taip. Bet būna, kad tiesiog vaikštau. Esu pajėgi nueiti didelius atstumus pievomis, mišku, pelkėmis. Einu, kažką pamatau, pasižymiu. Kai kurių vietų specialiai koordinates esu susirašiusi, palaikau ryšį ir su girininku, su biologais, su botanikais. Dalinamės koordinatėmis, kas kur kokių augalų radome.

Mes niekuomet neskiname, nerauname rastų augalų. Žavimės ir grožimės akimis. Nes kai kuriems jų reikia daug laiko, kad subręstų, sužydėtų. Pavyzdžiui, laukinėms orchidėjoms reikia specialių sąlygų - tam tikros pelkės ar miško paklotės, bioįvairovės.

- Koks jūsų įdomiausias trofėjus - surastas augalas?

- Viena įspūdingiausių lietuviškų orchidėjų - plačialapė klumpaitė, kurios žiedas stambus, išraiškingas. Ji atrodo kaip kokia dekoratyvinė sodo gėlė. Daugelis žmonių ją turbūt tik vadovėliuose matę. Mano nufotografuota šios orchidėjos nuotrauka kabo ir mano darbo kabinete. Iš tikrųjų ji labai reta ir jai užaugti reikia specialių sąlygų.

- Jūs pati tokių augalų nesinešate namo ir kitiems turbūt nepatariate to daryti?

- Namo neštis tokių augalų jokiu būdu negalima. Šie augalai auga simbiozėje su kitais augalais, bakterijomis ir visa flora miško arba pelkės. Net jeigu ir perkelsite tokį augalą į savo sodą, tai tikrai nesuteiksite jam tokio apšvietimo, drėgnumo ir visų kitų reikalingų sąlygų. Ir labai labai didelė tikimybė, kad tas augalas sunyks.

Mūsų gamta tuo ir unikali, kad mes turime daugybę laukinių augalų. Daug kas nežino, kad Lietuvoje yra 37 rūšys laukinių orchidėjų, augančių pievose, miškuose ir pelkėse.

- Kokių dar įdomybių randate?

- Pavyzdžiui, mūsų krašte auga šilagėlės, kurios vienos pirmųjų pražysta pavasarį, išskleidžia savo violetinius žiedus, kai žemė dar pilka po žiemos būna. Jos irgi įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Mūsų krašte viena didžiausių jų augaviečių. Tikrai toks įspūdingas vaizdas būna, kai miškas miega, žemė miega, o tos pūkuotos violetinės gėlės žydi. Labai gražu jas pamatyti.

Taip pat mūsų krašte auga nemažai nuodingų augalų, pavyzdžiui, žalčialunkis. Randu augalų su nuodingomis uogomis. Yra tokių, kurių 12 uogų - mirtina dozė žmogui. Man, kaip chemikei, yra įdomu tokius augalus rasti, pauostyti, paliesti, netgi paragauti. Esu ir nuodingų uogų paragavusi iš smalsumo - ar jos skanios valgyti, ar gali traukti žmogų. Aš, žinoma, išspjaunu tokių paragavusi. Patirtis parodė, kad kai kurios įmanomos valgyti dėl skonio, o kitų skonis - labai nemalonus.