Muitinė: priėmus griežtesnius dvejopos paskirties prekių judėjimo ribojimus, jų eksportas per Lietuvą krito 40 proc.

Iš viso, per pirmąjį griežtesnio reguliavimo mėnesį, muitinė užkardė 117 bandymų per Lietuvos sieną į šias šalis eksportuoti, reeksportuoti ar tranzitu gabenti draudžiamas prekes.

„Mūsų tikslas buvo užtikrinti prevenciją. Tikrai galime pasidžiaugti, kad mūsų priemonė suveikė, nes rizikingų prekių eksportas sumažėjo, lyginant su geguže, 40 proc. Tai tikrai didelis skaičius“, – antradienį žurnalistams pristatydamas muitinės rezultatus siekiant užtikrinti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai kontrolę, teigė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.

„Iki šios dienos turime 117 eksporto neišleidimo atvejų“, – teigė jis.

Tuo tarpu tokių prekių eksportas per Lietuvą į Baltarusiją ar Rusiją iš Europos Sąjungos šalių krito 70 proc.

„Daug didesnis sumažėjimas eksporto yra iš Europos Sąjungos šalių per Lietuvos sienas, tai yra daugiau nei 70 proc. Skaičiuojant eurais, Europos Sąjunga liepą, lyginant su geguže, eksportavo 250 mln. eurų vertės prekių mažiau nei anksčiau“, – pabrėžė D. Žvironas.

Vyriausybė birželio pabaigoje 57 dvigubos paskirties prekių kategorijomis papildė Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių – kurių judėjimas Lietuvos teritorija yra ribojamas arba draudžiamas – sąrašą. Nauji draudimai galioja nuo liepos 3 d iki sausio 2 d.

Pasak D. Žvirono, muitinė neleidžia į Baltarusiją ir Rusiją eksportuoti tokių gaminių kaip orlaivių dalys, staklės, puslaidininkiai, mikroschemos ir kt. – technologijų, kurios gali būti naudojamos tiek civilių, tiek karo lauke.

„Šių prekių negalima eksportuoti per Lietuvos sieną į Rusiją ir Baltarusiją“, – teigė muitinės vadovas.

Reikalauja gamintojų patvirtinti, jog žino, kaip panaudojamos jų prekės

Muitinės teigimu, deklaruojant per sieną į Rusiją ir Baltarusiją norimas įvežti prekes, muitinės pareigūnams nuo liepos 3 d. privaloma pateikti gamintojo deklaraciją – dokumentą, įrodantį, jog dvigubos paskirties prekių gamintojai žino, kad jų produkcija gabenama Baltarusija ir Rusija bei kaip ji gali būti panaudota

„Ne tik pirkėjas, ne tik pardavėjas, bet ir gamintojas turi žinoti, kur tos prekės keliauja, kas jas gaus, kaip jos bus panaudotos, ar nebus vienu ar kitu būdu apeitos sankcijos. Visa tiekimo grandinė nuo gamintojo iki tiesioginio panaudojimo turėtų būti skaidri“, – pabrėžė D. Žvironas.

Pasak jo, dauguma verslų naujojo nurodymo laikosi ir gamintojo deklaracijas pateikia. Dėl nepateiktos gamintojo deklaracijos liepą muitinė neleido išgabenti prekių 132 kartus.

ELTA primena, kad kontroliuojamų dvejopos paskirties prekių sąrašą rengusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikino turinti duomenų, jog nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios reikšmingai išaugo per Lietuvą eksportuojamų prekių – pavyzdžiui, optikos, elektronikos, inžinerijos gaminių – apimtys į valstybes, kurioms produkcija sausumos keliais vežama per Baltarusiją ir Rusiją. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, jog dalies dvejopos paskirties prekių eksportas iš Lietuvos į kai kurias Vidurio Azijos šalis išaugo „ir šimtais, ir tūkstančiais“ procentų.

Įtariama, kad į Centrinę Aziją gabenama Vakaruose pagaminta produkcija iš tikrųjų gali būti skirta Rusijai ir agresorės naudojama karo lauke Ukrainoje.

Tuo metu muitinė dar nuo birželio 5 d. sugriežtino per Rusiją ir Baltarusiją tranzitu vežamų prekių, kurioms nustatyti eksporto draudimai ir apribojimai, kontrolę. Aktyviau tikrinti tokius krovinius nuspręsta reaguojant į, muitinės teigimu, netipišką prekybos su atskiromis trečiosiomis šalimis augimą.

Per šiuo metus muitinės pareigūnai už tarptautinių sankcijų pažeidimus poveikio priemones iš viso pritaikė 449 kartus. Vien per liepą fiksuoti 26 sankcijų nesilaikymo atvejai. Per pirmąjį metų pusmetį Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo 24 tyrimus dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, per liepą – 7.