Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio išplėtimas nėra skirtas pagerinti aplinką, o tiesiog noras surinkti deklaruojamus 8 mln. eurų į valstybės biudžetą.
1 nuotr.
„Manau, kad NT pagalba valstybė bando papildomai susigeneruoti pajamų ir tai nelabai turi kažką bendro su NT mokesčių filosofija. (…) Tai toks labiau socialinis mokestis, kuriuo norima, kad turto savininkai prisidėtų prie valstybės gerovės, šiuo atveju tai nėra nukreipta į aplinkos (NT. – ELTA) pagerinimą“, – Eltai teigė M. Statulevičius.
Anot jo, NT mokesčio išplėtimas ženkliai nepaveiktų NT plėtros Lietuvoje.
„Asmeniui galbūt teks atsisakyti tam tikrų pirkinių, galbūt šiek tiek pigiau įsirengti būstą, stengiantis kažkur sutaupyti. Bet iš esmės būsto pirkimas yra strateginis, ilgalaikis, pasvertas sprendimas ir keliasdešimt ar kelių šimtų metinis mokestis, abejoju, ar nusvertų žmogaus principinį sprendimą“, – Eltai sakė NTPA direktorius.
Paklaustas apie visuotinį NT mokestį, M. Statulevičius teigė jam pritariantis.
„Turėtų būti apmokestinama dauguma NT mokesčio turėtojų gana nedideliu tarifu, o surenkamas mokestis turėtų paliesti daugumą, kurie naudojasi miesto infrastruktūra, gatvėmis, keliais, apšvietimu. Tas mokestis turėtų būti naudojamas NT aplinkos gerinimui“, – Eltai sakė jis.
M. Statulevičius pažymėjo, kad valstybės NT taip pat turėtų būti apmokestinamas. Anot jo, šiuo metu valstybė neskatinama efektyviau naudoti nenaudojamą turtą, o taip praleidžiama proga papildomai surinkti pinigų į valstybės biudžetą.
„Manau, kad tuos planuojamus 8 ,10 ar 20 mln. eurų tikrai galima surinkti parduodant, nuomojant valstybės turimą turtą ir leidžiant verslui veikti ir mokėti mokesčius jau kita forma. Pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, komercinis NT mokesčiai – jie suneštų tokį pačią, gal net keleriopai didesnę sumą per kelerius metus“, – teigė M. Statulevičius.
ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
