6 nuotr.

EPA-Eltos nuotr.

Ko palikuonių natūraliu būdu susilaukti negalinčios šeimos dažnai nežino ar tą žinojimą ignoruoja? Kokių problemų nenori matyti mūsų valstybė? Apie tai ir kitas nevaisingumo problemas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro vadovu, gydytoju Rimantu GRICIUMI.

- Kalbama, kad anksčiau šeimai susilaukti palikuonių nebuvo problemų - vaikai byrėjo kaip pupos. O gal turi įtakos, kad anksčiau poros tuokdavosi jaunesnės ir vaikus pradėdavo gimdyti jaunesni?

- Tiesa ta, kad anksčiau nevaisingumo buvo lygiai tiek pat, kiek dabar. Nematome nevaisingumo didėjimo tendencijos. Apie 15 procentų buvo visą laiką. Tik tai, kad anksčiau niekas apie tai nekalbėjo. Nesusilaukę vaikučių, tyliai ramiai nugyvendavo.

Dabar žmonės žino, kad yra pagalba, kad galima jiems padėti. Dėl to kreipiasi. Ir visuomenė daugiau žino. Tuo labiau kad priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą už šią pagalbą jau galima gauti kompensaciją.

Vienintelė labai aiški tendencija, lemianti reprodukciją, vėlyvesnis gimdymas. Niekas nesistebi, kad moteris, gerokai perkopusi dvidešimt metų, nesistengia tekėti. Ji daro karjerą, siekia profesinių aukštumų ir tik tada planuoja nėštumą. O amžius  - mažina pastojimo galimybes.

- Kada reikėtų porai sunerimti ir kreiptis į gydytojus?

- Jeigu pora gyvena normalų lytinį gyvenimą ir moteris per metus netampa nėščia, tai ir yra signalas, kad jau reikia kreiptis į specialistus.

Bet čia yra tas atvejis, jei moteris ir vyras abu santykinai sveiki, neturi aiškių nevaisingumą sąlygojančių ligų. Jeigu moteris serga endometrioze, turi ovuliacijos problemų, o vyras gydytas dėl onkologinių ligų, buvo švitintas, jam taikyta chemoterapija, praverti gydytojų duris jiems reikėtų dar anksčiau. Arba jeigu moteriai 35 metai ir daugiau, o vaikučio nepavyko pradėti per pusmetį, taip pat reikėtų nebedelsti ir skubintis pas gydytojus.

- Biologinio laikrodžio neapgausi. Kada jis pradeda tiksėti poros nenaudai?

- Moters biologinis laikrodis pradeda tiksėti nuo pat mėnesinių atsiradimo pradžios. Nes vaisingumas laipsniškai mažėja. Vis dėlto teigiama, kad iki 35 metų pastojimo šansas yra pakankamai didelis, o paskui smarkiai ima kristi. Pastaruoju metu naujos studijos rodo, kad moters vaisingumo rodikliai pradeda ristis žemyn sulaukus 29 metų.

Amžius yra labai svarbus dalykas, nors visuomenės įsivaizdavimas yra kitoks. Būna, ateina 40-metė moteris konsultuotis, kodėl negali susilaukti kūdikio, o kai jai pasakai, kad tokio amžiaus pastojimo šansas yra labai nedidelis, ji nustemba. Daugelis įsivaizduoja, kol menopauzė neatėjo, tol moteris laisvai gali susilaukti vaikelio. Gali būti, kad be medikų įsikišimo, laimė gali nebenusišypsoti. O pagalba atsieis nepigiai.

Jei moteris yra 42 m. amžiaus arba vyresnė, už visas procedūras reikia sumokėti patiems. Amžiaus ribojimas dėl pagalbinio apvaisinimo kompensavimo yra daugelyje valstybių, tik jis skirtingas. Vienur - kompensacijos skiriamos moterims iki 40 metų, kitur - iki 45-erių. Priklauso nuo to, kokią vaisingumo politiką valstybės turi nusistačiusios.

Su vyrais truputį kitaip. Jų vaisingumas su amžiumi taip pat mažėja, bet mažėja lėčiau. Vyrai susilaukti palikuonių gali būdami daug vyresni nei moterys. Sperma atsigamina kas 72 paras, todėl ir jos rezervas senka žymiai lėčiau. Moteriai, kiek gamta davė kiaušialąsčių, tiek davė. Bet su vyrais yra kita medalio pusė. 50-52 metų tėvų vaikams didėja genetinės patologijos rizika. Kasmet po nedaug, bet didėja.

- Ar brangios yra pagalbinio apvaisinimo procedūros?

- Visa procedūra susideda iš dviejų finansinių dalių. Viena dalis yra pati procedūra, ultragarsiniai ir laboratoriniai tyrimai, kita dalis - vaistai. Vaistai kainuoja tiek pat, kiek procedūra. Jei pora moka iš savo kišenės, jiems kainuoja apie keturis tūkstančius eurų.

- Nesusituokusioms poroms pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje yra draudžiamas, dėl to - nemažai priekaištų. O gal kas nors jau pasikeitė?

- Nieko nepasikeitė. Pagal mūsų šalies įstatymus pagalbinio apvaisinimo procedūrą galima atlikti tik santuokoje arba registruotoje partnerystėje gyvenančioms poroms. Registruotos partnerystės įstatymo Lietuvoje nėra, tad lieka tik santuoka.

Ne tik už kompensuojamus, bet ir už savo pinigus nesusituokusioms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūros yra neleistinos.

- Kaip sėkmingas yra pagalbinis apvaisinimas?

- Labai skirtingai. Priklauso nuo labai daug ko. Mes savo Vaisingumo centre vedame apskaitą. Ji rodo, kad vaisingumo sėkmė - apie 49-50 proc. Tai gana geras rezultatas. Pasaulyje ir 40 proc. yra laikoma labai didele sėkme. Pacientų turime iš visų šalių. Daug atvyksta emigrantų iš Didžiosios Britanijos, Skandinavijos. Apvaisinimo procedūros ten yra brangesnės, yra kalbos barjeras, savo šalyje moterys jaučiais užtikrinčiau, todėl jos ir renkasi tėvynę.

- Pagalbinis apvaisinimas kompensuojamas iš dalies?

- Kompensuoja konsultacijas, tris echoskopijas, kurių dažniausiai neužtenka, kompensuoja pačią procedūrą - pagalbinį apvaisinimą. Bet įkainis yra per mažas, kaštai vos pasidengia. Vis dėlto patekus į valstybės kompensavimo programą, mokestis yra daugiau nei dvigubai mažesnis, nei mokant patiems. Vaistai kompensuojami 100 proc. Jie yra labai brangūs ir tai yra didelė pagalba šeimoms.

Valstybė verčia šaldyti embrionus, bet už tą paslaugą nemoka. Šaldymas ir laikymas taip pat kainuoja.

- Kaip su embrionų donoryste?

- Donorystė yra ne tik finansiniai, bet ir moraliniai dalykai. Viena, kad ne visos poros norės dalytis embrionais. Ne visi juk norėtų, kad jų biologinis vaikas bėgiotų po tą patį kiemą kaip ir kitos šeimos vaikas. Kadangi embrionų naikinti negalima, juos reikia saugoti, kyla ir finansinės problemos. Kai pora po dvejų metų atsisako mokėti už embrionų saugojimą, ji tiesiog verčiama donuoti - nori ji to ar nenori. Manyčiau, tai yra neteisinga.

Vienas dalykas, jei valstybė nori, kad embrionai būtų saugomi, ji už šią procedūrą pati turėtų ir sumokėti. Antra, sprendimus dažniausiai priima pačios poros. Jei pora po pagalbinio apvaisinimo susilaukia dviejų vaikų ir nebenori daugiau jų turėti, maža šansų, kad sulaukusi 50 metų šeima dar svarstys turėti vaikų. Vis dėlto reikėtų priimti valstybinį sprendimą tęsti embrionų laikymą ar, tėvams apsisprendus, juos atšildyti.

Nesakau, kad tai yra labai humaniškas žingsnis, bet pasvarstykime - Lietuvoje abortas yra legalus. Manyčiau, kad abortas yra didesnė blogybė, nei keturių ląstelių atšildymas. Laikymas atsieina nepigiai - 30-50 eurų per mėnesį. O tai šeimoms, auginančioms mažus vaikus, pakankama našta. Kol kas nesusidūrėme su problema, kai šeimos nebeišgali mokėti, bet manau, dar susidursime.

Tokių, kurie norėtų donuoti, per metus gal dvi poros atsirado. Kita vertus, donorinių embrionų paklausos taip pat nėra.

- Kokias dar problemas galėtumėte paminėti?

- Tikrai norėčiau, kad valstybė galėtų kompensuoti tris gydymo ciklus. Dabar kompensuojami yra du, bet jų mažoka. Kai kurios Europos šalys kompensuoja net šešis ciklus.

Galvočiau dar apie paslaugų kompensavimą onkologiniams pacientams. Tai pakankamai maža grupė žmonių, išlaidos valstybei būtų pakeliamos. Pastaruoju metu jaunų onkologinių ligonių vaisingumo išsaugojimui valstybė nedengia nei vaistų, nei procedūros kainos. O ši grupė yra pati jautriausia finansiškai, jie dažnai nedirba. Be to turi didelę problemą.

Valstybė turėtų pagalvoti apie savo gyventojų vaisingumo išsaugojimą ateičiai. Išgyvenimas po onkologinių ligų gydymo yra labai padidėjęs ir jei žmonės turi galimybę pratęsti savo gentį, valstybės pareiga - jiems padėti.

Komentaras

Kaip mums pakomentavo Valstybinės ligonių kasos atstovė Virga Mačėnaitė, praėjus dvejiems pagalbinio apvaisinimo kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis metams (nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. balandžio), vaikų susilaukti negalinčioms šeimoms jau gimė 521 naujagimis. Po nemokamai atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, 398 moterys sėkmingai pagimdė vaikučius.
8 šeimos pagausėjo iš karto trimis mažyliais, net 107 poroms gimė dvynukai, o dar 283 susilaukė po vieną naujagimį.

„Per dvejų metų laikotarpį, kuomet pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, beveik 3700 nevaisingų žmonių (1910 moterų ir 1776 vyrams) buvo suteikta daugiau nei 11 500 įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų. Joms finansuoti buvo skirta daugiau nei 2 mln. eurų.

Taip pat ligonių kasos kompensuoja ir vaistus, kurie dažnai reikalingi kiaušidžių stimuliacijai, kad moterys galėtų pastoti. Nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. balandžio tokius vaistus vartojo apie 1600 pacienčių, o PSDF išlaidos jiems apmokėti siekė apie 1,18 mln. eurų. Taigi iš viso pagalbinio apvaisinimo paslaugoms ir vaistams apmokėti per dvejus šios srities finansavimo metus prireikė 3 mln. 250 tūkst. eurų PSDF biudžeto lėšų“, - teigia VLK darbuotoja.