respublika.lt

Mokytojo profesija prestižine taps tik deklaracijose

(137)
Publikuota: 2023 birželio 10 09:45:13, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Mokytojams - daug pažadų, jokio prestižo. Eltos nuotr.

Nebe už kalnų 2025 m. sausio 1-oji - diena, kuriai išaušus mokytojai pagaliau prabus kaip prestižinės profesijos atstovai. Mat tokią idėją Lietuvai prieš penkerius metus pasiūlė ne kas kita, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o tokius lozungus kartoja ir dabartiniai valdantieji. Tiesa, skaitant Vyriausybės ataskaitą atrodo, kad jau ir dabar ši profesija yra prestižinė, tačiau ta ataskaita turbūt tik patys valdantieji ir tiki.

 

 

„Kas yra daroma, kad mokytojo profesija vis dėlto taptų prestižine, nes artėja tas laikas? Prie Vyriausybės yra sudaryta grupė biurokratinei naštai mažinti, jūsų patarėja vadovauja, pusantrų metų dar niekas nėra padaryta", - per Vyriausybės valandą Seime į premjerę Ingridą Šimonytę kreipėsi parlamentarė prof. Vilija Targamadzė.

„Kalbant apie tai, ką jūs kaip kažkokį priekaištą išdėstėte, kad neva nieko nedaroma dėl to, kad mokytojas taptų prestižine profesija, tai aš noriu atkreipti dėmesį, kad buvo nemažai dirbama prie nacionalinio švietimo susitarimo. Turiu pasakyti, kad kol kas Vyriausybei, manau, neblogai sekasi to susitarimo laikytis. Visų pirma, tie įsipareigojimai, kurie yra susiję su darbo užmokesčiu, tikrai bus įvykdyti 2024 m. taip, kaip yra numatyta Vyriausybės priemonių plame - dėl to jūs turite mano žodį ir taip tikrai bus padaryta.

Kiti dalykai yra labiau susiję su tuo, kad turi atsirasti žmonių, pavyzdžiui, švietimo pagalbos specialistų turi atsirasti. Jų gi negali pridrožti iš oro, kad jie staiga iš kažkur imtų ir atsirastų. Tam yra ir priėmimo tvarkos keičiamos, ir atitinkamai aukštojo mokslo valstybės finansavimas numatomas, ir daug dalykų vyksta. Bet tai tikrai nepasidarys per porą metų, nes tai nebuvo daroma jau daugybę metų", - atsikirto ministrė pirmininkė.

Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitoje apie švietimą ministrų kabinetas pats sau skiria daug liaupsių. Visų pirma giriamasi, kad pradėta „Tūkstantmečio mokyklų" programa, nors tiek švietimo bendruomenėje, tiek visoje visuomenėje ji vertinama nevienareikšmiškai. Tikinama, kad stiprinamas mokyklų tinklas, tačiau tas „stiprėjimas" pasireiškė labai keistai: „reorganizuotos mažos mokyklos". Kitaip tariant, jų beveik nebeliko, bet tai nurodoma kaip teigiamas dalykas. O didžiausią nuostabą sukėlė šis teiginys: „ Mokytojo profesijos patrauklumui didinti kasmet keliami pedagogų atlyginimai. 2022 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis (toliau - VDU) buvo: bruto - 2041,2 EUR, neto - 1264,6 EUR (114 proc. nuo šalies bruto VDU)".

Įdomu tai, kad dalis mokyklų skelbia vidutinius darbo užmokesčius, tačiau nepavyko rasti nė vienos, kuri šių metų pirmąjį ketvirtį mokėtų panašų į Vyriausybės minimą. Pavyzdžiui, Vilniaus „Minties" gimnazijos mokytojų vidutinė alga tesiekė 1555 eurus „popieriuje" (tai būtų apie 1006 eurus „į rankas"), dar keliose ugdymo įstaigose algos iki mokesčių svyruoja nuo 1580 iki 1700 eurų, o viena arčiausiai tos vidutinės algos, kuria giriasi Vyriausybė, yra Molėtų gimnazija - 1936 eurai.

„Vakaro žinios" su įvairiais švietimo srities specialistais kalbėjosi ne tik apie tai, ar iš tikrųjų pedagogai gauna tokias algas, bet ir apie tai, ar 2025 m. sausio 1 d. jų profesija tikrai taps prestižinė ir ar pakankamai dėl to daroma.

Seimo narys, šešėlinės „valstiečių" vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministras akademikas, prof. Eugenijus JOVAIŠA:


„Tikrai 2025 m. mokytojo profesija netaps prestižine nežiūrint į tai, kad šiokios tokios pastangos daromos. Taip, studijuojantiems būsimiems mokytojams teikiamos padidintos stipendijos, tačiau tokias stipendijas pradėjo mokėti ir kitos ministerijos, pavyzdžiui, Žemės ūkio. Todėl vien tokios finansinės paskatos siekiant privilioti perspektyvų jaunimą rinktis mokytojo profesiją neužtenka. O būtinai reikia siekti, kad kuo daugiau jaunimo būtų rengiami mokytojais, nes artėjame prie amžiaus krizės. Didelė dalis pedagogų yra priešpensinio amžiaus, o prieš tai yra didžiulė „duobė": 40-mečių ir 50-mečių mokytojų turime vienetus, todėl neaišku, kaip užpildysime „duobę", - baiminosi E.Jovaiša.

Paklaustas, ar nebuvo padaryta klaida „išdraskant" pedagogus rengusį Lietuvos edukologijos universitetą, iš kurio Istorijos fakulteto dekano pareigų jis ir pateko į Seimą (ir netgi yra buvęs rektoriumi, kai universitetas dar vadinosi Vilniaus pedagoginiu), E.Jovaiša pataisė, kad „jis nebuvo išdraskytas, buvo prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto".

„Tačiau aš nematau pastangų, nematau to, kad pedagogai bus rengiami taip, kaip tikėjausi. Ir tai kalbu visiškai atvirai. Ten - visiškai kitoks požiūris į mokytojų rengimą nei buvo tada, kai aš dirbau. Mokytojai ne taip turi būti rengiami. Lietuvos edukologijos universitetas turėjo dešimčių metų patirtį, kaip rengti mokytojus, galvojau, kad ta patirtis bus perimta. Deja, ta patirtis iššvaistyta", - apgailestavo akademikas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, kūno kultūros mokytojas Andrius NAVICKAS:


„Ar nubudę po maždaug pusantrų metų pasijusime prestižinės profesijos atstovais? Deja, matome priešingas tendencijas. Visi sprendimai, kuriuos ši Vyriausybė daro, tėra imitacinio pobūdžio. Niekas nedaroma, kad keistųsi visuomenės požiūris į mokytoją, kad jaunimas rinktųsi šią profesiją", - tvirtino A.Navickas.

Pasak jo, labiausiai prie to, kad mokytojo profesija nėra gerbiama, yra krūviui ir atsakomybei neadekvačiai mažos algos, kurios nespėja paskui infliaciją. Bei patyčios iš pedagogų mokyklose, kurioms leidžiama bujoti, nes vaiko teisės laikomos svarbesnėmis tiek už jų pareigas, tiek už mokytojų teises.

„Aišku, neigiamą emocinę būseną sudaro ir kai kurių mokyklų administracija. Net tas garsusis etatinis apmokėjimas prie to prisideda, nes administracija gali grynai atsižvelgdama į simpatijas vienam ar kitam mokytojui „padėti" gauti daugiau, o mokytojai priversti žemintis ir derėtis smulkių darbelių, kad prisidurtų prie algų. Labiau palankūs mokytojai etatą gali turėti teturėdami kelias kontaktines valandas, mažiau palankūs jo gali neturėti ir turėdami 30 kontaktinių valandų per savaitę. Palikta labai daug spragų mokyklų vadovybės piktnaudžiavimui", - pabrėžė profsąjungietis.

Anot jo, susidaro įspūdis, kad mokytojai nuo savo sutuoktinių slepia dalį algos, nes labai mažai kas parneša į šeimą tiek pinigų, kiek skelbia Vyriausybė.

„Mokytojo profesijos prestižui kenkia ir tai, kad nekovojama su patyčiomis prieš mokytojus. O norint viską įmanoma padaryti, tačiau gailima didesnio finansavimo. O jį skiriant galima būtų steigti mokytojų padėjėjų etatus, mažinti mokinių skaičių. Tačiau klasės didinamos, bus stiprinamas įtraukusis ugdymas jam nepasiruošus ir t.t.", - vardino A.Navickas.

Jis netiki, kad atsibudęs 2025 m. sausio 1 d. pasijus prestižinės profesijos atstovu, ir pajuokavo, kad tokiu nepasijus net jei Seimas specialiu įstatymu paskelbs, jos ši profesija - prestižinė.

Seimo narė, švietimo ekspertė prof. Vilija TARGAMADZĖ:


„Visada reikia žiūrėti į tai, kas deklaruojama, ir į tai, kas iš tų deklaracijų realizuojama. Pirmu atveju daroma daug, o realizacijos nematau. Visų pirma yra rengiamos programos, mokytoju lyg ir pasitikima - leidžiama jam pasirinkti 30 proc. turinio. Tačiau nėra vadovėlių, kitų mokymo priemonių, pedagogai yra pasimetę ir nesijaučia gerai, nes dėl to negali įgyvendinti programų", - „Vakaro žinioms" kalbėjo V.Targamadzė.

Anot jos, antras dalykas, ką reikia daryti siekiant profesiją padaryti prestižine - mažinti biurokratiją. Deja, mokyklose biurokratija, ekspertės teigimu, nesumažinta. Negana to, nuo kitų mokslo metų į klases bus integruojama daugiau vaikų su specialiaisiais poreikiais, o tam mokytojai nėra parengti.

„Mokytojo priedermė nėra pildyti popierius, o jiems tas darbas verčiamas. Negana to, krūvis dar labiau išaugs, nes planuojama, kad 11-oje klasėje gimnazijoje būtų 21 vaikas, vėliau - 31. Ar dėl to neužsidarys miesteliuose gimnazijos? O kalbant apie vidutinį atlyginimą, minimą Vyriausybės ataskaitoje... „Reitingų" žurnale parašyta, kad vidutinė alga yra apie 940 eurų „į rankas", todėl Vyriausybės informacija yra neteisinga. Kalbėjau su „Reitingų" redaktoriumi, tai jis informavo, kad skaičiai paimti iš Valstybės duomenų agentūros", - paaiškino parlamentarė.

Pasak jos, ministerija ir Vyriausybė linkusi statistiką iškraipyti taip, kaip jai reikia.

„Pavyzdžiui, kai buvo pateikiama aukštųjų mokyklų dėstytojų alga, politikės teigimu, statistika buvo skaičiuojama pagal universitetų algas, o kolegijų dėstytojai, kurių ir krūviai didesni, ir algos mažesnės, buvo „pamiršti". Ne veltui yra posakis - yra melas, didelis melas ir statistika", - priminė V.Targamadzė, tuo pačiu prisimindama ir trumpą anekdotą apie statistiką: „Jei vienas žmogus valgo tik kopūstus, o kitas - tik mėsą, statistiškai abu valgo balandėlius".

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas, istorijos mokytojas Audrius JURGELEVIČIUS:


„Taip, mokytojų trūksta net ir prestižinėmis laikomoms mokykloms. Nežinau, kodėl mokytojai nesiveržia dirbti. Turbūt vieni todėl, kad jiems siūlomi per maži krūviai, kas reiškia mažą atlyginimą. Skaičiau vieno vyruko knygą. Jis trejus metus padirbėjo, įtampa esą buvo tokia, kad „perdegė". Gal jauniems ir yra įtampa. Bet bent jau aš ir prieš 30 metų, kai pradėjau dirbti, didesnės įtampos nei dabar nejaučiau. Mano subjektyvi nuomonė: jaunimas yra ištižęs", - žodžio į vatą nevyniojo istorijos mokytojas.

Anot jo, neteisūs tie, kas sako, kad neįmanoma susitvarkyti su sunkaus charakterio moksleiviais, nes tokių visais laikais buvo.

„Sakyčiau, kad ankstesni buvo netgi rafinuotesni, dabartiniai - tiesmukiškesni. Kalbant apie psichologinį spaudimą mokytojams, anksčiau mokiniai turėjo daugiau išradingesnių priemonių. Dabar paburba, ant trijų raidžių pasiunčia. Priemonių prieš patyčias yra, tačiau mokytojai nesinaudoja jiems teisių aktais numatytomis galimybėmis. Jei gatvėje - viešoje vietoje - kas nors mokytoją aplotų, jis žinotų, kur kreiptis - į policiją, nes tai administracinis nusižengimas. Tačiau jei klasėje aploja, jis dažniausiai slepia galvą po suolu, nors tai yra lygiai tas pats.

Savo profsąjungos nariams visada sakome: jei iškyla kokios nors konfliktinės situacijos, rašykite tarnybinį pranešimą, mokyklos administracija pagal teisės aktus jums privalo suteikti pagalbą. Tačiau visi bando pasislėpti, nes dažnai mokyklų administracijos priešingą elgesį traktuoja kaip nekompetenciją. Deja, kai kur tai tikrai yra ne mokytojo, o direktoriaus problema - jei iškviesi jį į pamoką arba pas jį nuvesi vaiką, sakys, kad nesusitvarkai. Tačiau reikia viską nuo galvos ant kojų pastatyti. Visi kalba apie pagalbą mokiniams, bet reikia ir pagalbos mokytojams, ypač jei vaikas trukdo kitiems. Bet ji - antraeilis dalykas. Iš dalies dėl to, kad patys mokytojai apie tai nekalba", - tvirtino A.Jurgelevičius.

Jis priminė, kad Švietimo įstatyme yra įteisinta ir tėvų atsakomybė už atžalas.

„Tėvai juk pasirašo vaikų mokymo sutartis. Sutartis yra teisės aktas, už kurio nesilaikymą yra atsakomybė ir tėvams, bet niekas apie tai nekalba, nes tų sutarčių niekas ir neskaito. Jei kas pasakytų motinai ar tėvui, kad jis pasirašė sutartį, bet nesilaiko, gal ir jie kitaip žiūrėtų į situaciją. Pabandyk nesilaikyti sutarties su banku - iškart sulauksi sankcijų. O su mokykla gali nesilaikyti, kažkodėl bus kalta mokykla, mokytojai, ministerija ar dar kokie velniai, tik ne tie, kurie pasirašė sutartį. Deja, toks tėvų ir minėtas mokyklos administracijos elgesys prie mokytojo profesijos prestižo taip pat neprideda. Natūralu, kad ir dėl tokių dalykų kai kurie jauni mokytojai „perdega", - samprotavo A.Jurgelevičius.

Paklausėme jo ir apie mokytojų vidutinę algą. Išgirdęs, ką skelbia Vyriausybė savo ataskaitoje, pašnekovas sukluso ir net paprašė tuos neįtikėtinus skaičius pakartoti, kad spėtų užsirašyti ir kitiems papasakoti.

„Valstybės duomenų agentūra yra skelbusi, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė mokytojų alga „į rankas" buvo 1408 eurai. Mes šiuos skaičius analizavome, viešoje erdvėje samprotavome, kad toks atlyginimas fiziškai neįmanomas, nes mokyklų atlyginimams tiek pinigų net neskiriama. Aišku, tai - agentūros, o ne ministerijos skaičiai, bet ministerija juos džiaugsmingai kartoja ir nepaneigia jų. Bet tiek pinigų į mokyklas net neateina. Toks atlyginimas galbūt būtų įmanomas, jei visi be išimties mokytojai dirbtų pilnu etatu, tačiau pati ministerija skelbė, kad vidutiniškai vienas mokytojas turi 0,92 etato. Valstybės duomenų agentūra, paskelbusi tuos 1408 eurus, teigia, kad rėmėsi situacija, gauta iš 23 proc. mokyklų. Ir nenurodė, kas tai per mokyklos, kokie jų atrankos kriterijai. Teoriškai tokius skaičius gal ir galima gauti, jei atrinktos mokyklos su didžiausiomis algomis", - reziumavo A.Jurgelevičius, pridurdamas, kad jis nepaisant visko vis tik jaučiasi esantis prestižinės profesijos atstovas, nors abejoja, kad algos yra prestižinės.

 

 

 

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
48
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (137)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s