Iššūkis po iššūkio

Vien Ignalinos rajone Lietuvos sieną neteisėtai kirto daugiau nei 500 migrantų. Nelegalų irakiečių šeimos su vaikais apgyvendintos neveikiančioje Kazitiškio pagrindinėje mokykloje. Bet kaip teks mokyti migrantų vaikus, jei Ignalinos rajono pedagogai nemoka arabų kalbos? Negi teks ieškoti vertėjų?

Kaip pasakojo Ignalinos rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, Kazitiškyje įsikūrusios šeimos bendrauja su vietos gyventojais, su pasieniečiais ir jau vieną kitą žodelį ir lietuviškai pasako.

„Sprendimo, kaip mokysime nelegalų vaikus, dar nėra, - pripažino G.Mackonienė. - Bet turime Pabradės užsieniečių registracijos centro praktiką, kai pirmus metus užsieniečiams vaikams taikomas išlyginamasis kursas, jie mokosi lietuvių kalbos, o kitais metais vaikai integruojami į klases. Savo iniciatyva domėjomės, kaip ten mokomi vaikai. Ignalinos rajone tokios praktikos dar neturėjome. Kazitiškio ir jo apylinkių vaikai mokosi Vidiškių gimnazijoje, netoli Ignalinos. Jų pavėžėjimas yra organizuotas. Ar bus migrantų vaikų vykimas į mokymo įstaigą čia organizuotas, ar į Kazitiškį važinės pedagogai, dar nežinau. Manau, kad lituanistų, galinčių dirbti su migrantų vaikais, nepritrūksime. Aišku, tai tikrai iššūkis. Tokios praktikos nesame turėję, bet padėsime tiems vaikams. Visi šie mokslo metai bus iššūkis po iššūkio. Ir nuotolinis mokymas, ir mokymas klasėse, ir testavimas, ir vaikų skiepijimas nuo 12 metų. Pripratome gyventi su iššūkiais."

Vaikų galia

Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas pasakojo, kad neveikiančioje bažnytkaimio mokykloje apgyvendinta 20 vaikų: „Bet yra ir aštuonių mėnesių kūdikis. Tokį viena moteris nešioja ant rankų visai mažytį. Sulaikytųjų perskaičiavimuose nedalyvauju, pasieniečiai tvarko jų dokumentus, tikrina pirštų atspaudus, bet kiek užeinu, vis 20 vaikų pamatau. Ar jau moka lietuviškų žodelių? Nežinau, bet kai tvarkėme mokyklą, jiems ant lentos lietuvišką abėcėlę palikome. Gal kas iš jos ir pramoko? (juokiasi, - red past.). Vaikų gaila. Kam juos tempti per miškus, per sieną, na, nežinau. Ir dabar gyvenimo sąlygos vaikams nėra idealios. Vežė jiems mūsų moterys žaislų, pieštukų, flomasterių, popieriaus piešti, kad turėtų kuo užsiimti. Nėra net normalios aikštelės, kad pažaistų futbolą. Nežinau, kaip juos mokys. Mūsų vaikai važiuoja mokytis arba į Vidiškes, arba į Ignaliną. Savų vaikų Kazitiškyje dar turime. Tikrai daugiau nei dvidešimt."

Arabiškai nešnekame

Jonavos rajono Ruklos miestelio Jono Stanislausko pagrindinė mokykla jau turi patirties mokyti migrantų vaikus, nes Rukloje veikia Pabėgėlių priėmimo centras. Apie 13 proc. vaikų, lankančių mokyklą, yra užsieniečiai. Anot mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Gitanos Lemkienės, užsieniečiai vaikai pirmus metus lanko išlyginamąją klasę:

„Vaikai pripranta prie mokyklos labai greitai. Pasitaiko visokių - ir gabesnių, ir mažiau gabių. Kaip ir lietuvių. Arabiškai su jais nešnekame. Arabų kalba turi tiek dialektų, kad arabiškai kalbantys vaikai iš skirtingų šalių tarpusavyje nesusišneka. Kalbamės su jais lietuviškai. Jie per vieną, tris mėnesius jau bendras frazes lietuviškai žino. Vaikai daug greičiau išmoksta naujų kalbų nei suaugusieji. Baigus išlyginamąją klasę, vaikai integruojami į įprastą klasę. Jeigu lieka Lietuvoje. Įvairiai būna, bet daugiau jų nelieka. Išvyksta į kitas šalis, kur lietuvių kalba nepraverčia."

Kalba - pirmiausiai

ŠMSM planuoja, kad pirmus metus nelegalų vaikai bus mokomi stovyklose, kur gyvena. Pirmą mokslo metų pusmetį vaikas mokysis tik lietuvių kalbos. Antrą pusmetį - ne tik lietuvių kalbos, bet ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo ir kai kurių sąvokų lietuvių kalba. Mokytojai į stovyklas atvažinės. Vienas mokytojas per pamoką mokys 15 vaikų. Pavyzdžiui, Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, apgyvendinta 14 vaikų nuo 2 metų ir 12 metų. Juos pirmą pusmetį mokyti pakaktų vieno mokytojo lituanisto. Kur vaikų daugiau, darbas galės būti organizuojamas ir dviem pamainomis. Kitais mokslo metais, jei nelegalai iš Lietuvos neišsibėgios, jų vaikai, nors paprastai jų lieka tik apie 5 proc., mokysis bendrojo lavinimo mokyklų klasėse kartu su bendraamžiais lietuviais. O Pabradėje ir Rukloje, kur imigrantai gyvena Užsieniečių registracijos centre ir Pabėgėlių priėmimo centre, vaikai mokysis šių miestelių mokyklose. Jau seniai turinčiose išlyginamąsias klases bei patirtį, kaip mokyti kitakalbius. Islamą išpažįstantiems mokinukams sudarytos sąlygos vidurdienį nusiprausti ir pasimelsti atskirose patalpose.

Komentuoja Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas RUDZINSKAS:

Mūsų mokykloje mokosi vaikai ir iš Irako, Egipto, Sirijos. Šiemet priėmėme mokinių iš Libano. Ar lengva kitakalbius išmokyti lietuvių kalbos? Nėra lengva, bet mes jau turime 30 metų patirtį. Lietuvių namai buvo sukurti mokyti mūsų tremtinių ir politinių kalinių palikuonis. Yra išlyginamosios klasės, kur dirbama pagal specialią metodiką, per vaizdą, o po metų mokiniai tiek išmoksta lietuvių kalbos, kad gali mokytis lietuvių kalba pagal bendrąją šalies mokyklų programą. Mūsų mokiniai, baigiantys mokyklą, laiko lietuvių kalba egzaminus pagal visos šalies abiturientams bendrą egzaminų tvarką, be jokių lengvatų. Gauna atestatus ir didelė mūsų buvusių mokinių dalis toliau lietuviškai studijuoja Lietuvos universitetuose, kolegijose. Kokios tautybės vaikams sunkiausiai sekasi išmokti lietuvių kalbą? Moksleiviams iš Kinijos. Jiems tikrai labai sunku, ypač su rašyba didelės problemos. Kvietėmės į mokyklą Vilniaus universiteto studentus, kurie mokosi kinų kalbos, kad mus pakonsultuotų. Lengviau lietuvių kalbą išmoksta europiečiai, amerikiečiai, gal sunkiau - arabai. Tai priklauso nuo vaiko, o jie - labai įvairūs, bet gabumų kalboms pagal valstybes neišskirčiau. Priklauso ir nuo darbo. Pas mus vaikai turi 814 lietuvių kalbos pamokų per metus. Tai didžiulis krūvis.

Ar apmokysime savo metodikos mokytojus, kurie dirbs su nelegalių migrantų vaikais? Yra toks planas, bet dar deriname, tariamės su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mes turime ir mokytojų rengimo programą, matyt, apmokysime tuos mokytojus, kol pats migrantų vaikų mokymo procesas dar neprasidėjęs. Sunku pasakyti, ar apsimoka tuos vaikus mokyti lietuvių kalbos. Tai ne mano kompetencija. Matyt, jei pabėgėliai prašo Lietuvoje prieglobsčio, mes negalime nemokyti jų vaikų. O kaip bus toliau, ar jie čia liks - tik Dievas gali pasakyti.