1 nuotr.Seimo narė prof. Vilija Targamadzė registravo projektą, kuriuo siūlo įstatymu apibrėžti visos dienos mokyklos veiklą. Ji iš esmės nesiskirtų nuo ugdymo prailgintose grupėse, tik tiek, kad visos dienos mokykla tėvams nieko nekainuotų. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija projektą sukritikavo, nes esą jam įgyvendinti kasmet reikėtų apie 100 mln. eurų. Tiesa, profesorė atkerta, kad tokie skaičiavimai yra visiška nesąmonė.
„Kai kuriose mokyklose neoficialiai veikia visos dienos mokykla, tačiau ją reikia įteisinti, kad būtų skiriamas finansavimas", - „Vakaro žinioms" pareiškė V.Targamadzė.
Vilniaus mieste visose mokyklose, kuriose mokosi pradinukai (ir kurios pavaldžios savivaldybei), vykdoma visos dienos mokyklos veikla - taip dar 2020 m. rugsėjį nusprendė miesto taryba.
Visos dienos mokykla - tai nemokama paslauga, teikiama tik mokykloje besimokantiems 1-4 klasių mokiniams pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) pateiktus prašymus. Veikla finansuojama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto (vienam klasės komplektui skiriama ne daugiau kaip 0,5 etato pedagogo arba specialisto). Vilniaus miesto savivaldybė grupių išlaikymui nuo 2018 metų rugsėjo mėn. skyrė 21 mln. Eur.
Kas tai per veikla? Kaip „Vakaro žinioms" paaiškino Jeruzalės progimnazijos direktorius Linas Vasarevičius, iš esmės tai tas pats, kas prailgintos dienos grupės veikla, tik kitu pavadinimu. Ir dar skiriasi tuo, kad pirmoji tėvams nieko nekainuoja. Visos dienos mokyklos tikslas - saugaus, visapusiško ir socialiai teisingo pradinių klasių mokinių užimtumo po pamokų užtikrinimas.
Esant poreikiui ir galimybei, dalis visos dienos mokyklos grupių pradeda veikti prasidėjus mokslo metams. Pirmadieniais-ketvirtadieniais jos paprastai veikia nuo grupės mokinio pamokų pabaigos iki 18.00 val., penktadieniais ir prieššventinėmis dienomis - nuo grupės mokinio pamokų pabaigos iki 17.00 val.
„Visos dienos mokyklos grupėse vaikai galėtų ruošti pamokas, pedagogai jiems padėtų, vyktų ir neformalus ugdymas. Tai svarbu, nes ne visi ikimokyklinukai ar pradinukai turi vyresnius brolius ar seseris, kurie su jais galėtų namie būti po pamokų, o didelės dalies tėvai iki vakaro dirba", - dėstė profesorė.
Steigti visos dienos mokyklos grupes kiekviena savivaldybė gali ir dabar, tačiau neprivalo. Jei projektui pritartų Seimas, tai būtų privaloma, o finansavimą turėtų skirti pačios savivaldybės. Tačiau tam kategoriškai prieštarauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Šioms nuostatoms įgyvendinti papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų 100 602 tūkst. Eur kasmet. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2022-2023 mokslo metais visos dienos mokyklą arba prailgintos dienos grupę lankė 27,1 proc. mokinių, besiugdančių pagal pradinio ugdymo programą, ir 7,3 proc. vaikų, besiugdančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Skaičiuojant, kad pradiniame ugdyme 2023 m. mokysis 122 509 mokiniai, o priešmokykliniame ugdyme - 30 233 ir jeigu jiems visiems būtų užtikrinamas dalyvavimas visos dienos mokyklos veiklose, tai sudarytų 6 364 grupes (24 mokiniai vienoje grupėje), apmokant 20 valandų per savaitę mokytojui, kurio 1 valandos vidutinis įkainis sudaro 13,40 Eur", - dėsto ministerija.
V.Targamadzė aiškina, kad, įteisinus jos projektą, visos dienos mokyklų grupėse dirbtų tik tie mokytojai, kurie norėtų, jokio privalomumo esą nebūtų. Ir neabejoja, kad tikrai atsirastų pedagogų, kurie norėtų papildomai užsidirbti.
„Jei savivaldybė nuspręstų, kad turi pinigų, grupėse galėtų mokytis ne tik ikimokyklinukai ar pradinukai, bet ir penktokai ar šeštokai", - reziumavo V.Targamadzė.
