Mokslinės konferencijos „Moters teisė žinoti" organizatoriai kreipėsi į pagrindines valdžios institucijas, siūlydami Lietuvoje neįteisinti medikamentinio aborto bei sudaryti sąlygas laisvam informuotam sutikimui aborto atveju bei prievartinio aborto prevencijai.
1 nuotr.
Pareiškimo autoriai atsižvelgia į medikamentinio aborto pašalinį poveikį fizinei ir psichinei moters sveikatai, šiandieninę nėštumo nutraukimo Lietuvoje tvarką ir paciento laisvo informuoto sutikimo reikalavimus. Jie akcentuoja, kad šiandien Lietuvoje egzistuojanti tvarka nėštumo nutraukimo procedūros metu moteriai neužtikrina laisvo ir informuoto sutikimo. Pasirašiusiųjų teigimu, medikamentinis abortas neturėtų būti įteisintas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad abortas yra statistiškai patikimai susijęs su artimoje aplinkoje moters patiriamu smurtu (t.y. aborto siekis gali būti smurto indikatorius), tai rodo, kad moteris abortą renkasi dažnai būdama sudėtingose aplinkybėse. Todėl nesuteikus jai informacijos apie kitas pagalbos galimybes nėra užtikrinamas jos laisvas apsisprendimas. Kaip rodo mokslinių tyrimų duomenys, moterys, besikreipiančios dėl aborto, patiria prieštaringus jausmus, apsisprendimas abortui nėra lengvas, todėl tokioje būklėje moteriai sunkiau įsigilinti į dokumentų turinį, pateikiamą informaciją.
„Viešoje erdvėje pateikiami medikamentinio aborto šalininkų klaidinantys ir moters apsisprendimui galintys daryti įtaką faktai." Formuojama nuomonė, jog medikamentinis abortas yra lengva procedūra, jo metu pasišalina „nėštumo audiniai", procedūra suteikia daugiau privatumo, jog tai - „saugus abortas", kurį „moteris pati gali kontroliuoti" ar kad toks abortas „palankesnis moteriai". Tačiau šie teiginiai prasilenkia su moksliniais įrodymais.
Siekiant išvengti nelaisvo moters apsisprendimo ir prievartinio aborto, pareiškimo autoriai siūlo Lietuvoje neįteisinti medikamentinio aborto. Taip pat siūloma parengti teisės normas, kurios apimtų išsamų moterų konsultavimą prieš procedūrą, pareigą sveikatos priežiūros specialistui pranešti apie galimą spaudimą nepilnametei darytis abortą arba galimą seksualinio piktnaudžiavimo atvejį, privalomą laukimo prieš aborto procedūrą laiką, nacionalinę kompleksinės pagalbos prieinamumo gerinimo strategiją moterims patiriančioms krizinį nėštumą, viešai pateikiamos informacijos atitikimą moksliniams faktams bei normas, mažinančias prievartos darytis abortą riziką, įskaitant atsakomybę Baudžiamajame kodekse.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
