respublika.lt

Mokslininkai įvertino COVID-19 valdymą (7)

2021 sausio mėn. 07 d. 17:06:44
Justina GAFUROVA

Nors koronaviruso pandemijos sukeltai krizei Lietuvoje pabaigos dar nematyti, o gal ji tik prasideda, Vilniaus universiteto mokslininkai jau parengė išvadas, kaip Lietuva valdė pandemiją, lyg ji jau būtų pasibaigusi. Išvados lengvai nuspėjamos - nepakankamas viešojo sektoriaus pasirengimas ir kompetencijų stoka. Beveik 90 tūkst. eurų biudžeto pinigų kainavęs mokslininkų tyrimas, panašu, nesužavėjo net valdžios atstovų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Mokslininkai kritiškai vertina pandemijos krizės valdymą šalyje. Eltos nuotr.

 

Tyrimams - milijonai

„Vakaro žinios" anksčiau rašė, kaip vasaros pradžioje pandemijos padarinių suvaldymui Vyriausybė ministerijoms paskirstė beveik 550 mln. eurų ir liepė kuo greičiau sugalvoti, kur jos pinigus panaudos. Tarp gavėjų buvo ir Lietuvos mokslo taryba. 2,12 mln. eurų buvo skirta trumpalaikių mokslinių tyrimų dėl COVID-19 pandemijos vykdymui. Jų įgyvendinimui skirta nuo 33 tūkst. iki beveik 100 tūkst. eurų finansavimas.

Vakar vykęs renginys buvo skirtas aptarti Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 pandemiją: poveikis viešajai politikai ir ekstremalios situacijos valdymas". Jo įgyvendinimui šešiems mėnesiams buvo skirta beveik 90 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Mokslinį tyrimą, kurio metu buvo analizuojamas pandemijos valdymas Lietuvoje, pristatęs projekto vadovas Vitalis Nakrošis pranešė, kad svarbiausiu tyrimo rezultatu bus monografija, kurią dar tik išleis VU leidykla. Rengdami tyrimą, mokslininkai surengė daugiau kaip 20 interviu, taip pat parengė kelis pasisakymus žiniasklaidoje. Analizuotas laikotarpis nuo vasario pabaigos, kai buvo paskelbta ekstremali situacija Lietuvoje, iki gruodžio vidurio, kai pasikeitė Vyriausybė.

Trūko pasiruošimo

Kalbėdamas apie sveikatos apsaugos sistemos ir ekonominės politikos atsaką į COVID-19 krizę Lietuvoje ir ES, Vytautas Kuokštis atkreipė dėmesį, kad vasarį ir kovą visos ES valstybės griežtino pandemijos valdymą. „Lietuva buvo viena griežčiausiai valdančių ir greitai reagavusių, o vasarą, visoms šalims atlaisvinus situaciją, Lietuva išsiskyrė tuo, kad atlaisvino reikalavimus labiau už kitas valstybes. Šalys, kurios geriau susitvarkė su pirmąja banga, labiau atlaisvino sąlygas vasaros metu.

Pirmoji sėkmė suveikė neigiamai. Per didelis pasitikėjimas savimi galėjo lemti tai, kad nebuvo pakankamai gerai pasiruošta antrajai bangai", - sakė V.Kuokštis, atkreipęs dėmesį į tai, kad pavasarį trūko testavimo, tačiau greitai Lietuva atsidūrė tarp daugiausiai testuojančių šalių. Visgi buvo sudėtinga atsekti užsikrėtusiųjų kontaktus. Tokie sunkumai atskleidė prastus valdymo gebėjimus, susijusius su nepakankama koordinacija, kompetencija.

Profesorius Ramūnas Vilpišauskas pastebėjo, kad valdant pandemiją daugiausia buvo mokomasi iš savo patirties ir klaidų: „Mokėsi daugiausia politinio lygmens pareigūnai. Apibendrinant ekonominės politikos atsaką į COVID-19 krizę Lietuvoje, galima būtų pasakyti, kad turbūt pirmą kartą trūko ne pinigų, o valdymo gebėjimų ir pasitikėjimo."

Jis apgailestavo, kad tai buvo vienas trumpiausių tyrimų, kuriuose jis dalyvavo. „Manau, būtų tikslinga, kad Lietuvos mokslo taryba finansuotų mažiau tyrimų, bet ilgesnių. Nors šiuo atveju, matyt, reikėjo įsisavinti 2020 m. biudžetą", - klausimų dalyje vėliau sakė mokslininkas.

Yra, ko pasimokyti

Kalbėdamas apie COVID-19 sukeltos krizės valdymą Lietuvoje, profesorius Vitalis Nakrošis svarstė, kad krizė reikalavo greitų ir inovatyvių sprendimų, o svarbiausios kliūtys buvo susijusios siu biurokratizmu ir kompetencijų stoka. „Svarbiausia rekomendacijos: reflektuoti krizių valdymo patirtį, kad būtų galima pasimokyti. Gaila, kad krizės valdymo vertinimas Lietuvoje taip ir neįvyko, nors tai buvo planuota. Ateityje norint geriau pasiruošti būsimoms grėsmėms, reikia sukurti efektyvesnę krizių valdymo sistemą."

Rasa Bortkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad krizės valdyme Lietuvoje politinė lyderystė pasižymėjo greita reakcija ir ryžtingais sprendimais.

Kadangi pagrindines funkcijas atliko politikai arba politinio pasitikėjimo tarnautojai, viešasis ir nevyriausybinis sektorius, galima sakyti, veikė kaip nesusisiekiantys indai. „Nors visame pasaulyje suaktyvėjo pilietinė visuomenė, tačiau daug kur, kaip ir Lietuvoje, bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi (NVO) nebuvo pakankamas. NVO nebuvo įtrauktas į krizės valdymą ar sprendžiant žmogiškųjų ir kitų išteklių trūkumus. Tyrimas parodė, kad daug ką lėmė jau nusistovėjusi kultūra. Aktyviau bendradarbiauta buvo tose institucijose, kur ryšiai jau buvo užmegzti arba dirbo tarnautojai, turėję patirties NVO sektoriuje", - sakė R.Bortkevičiūtė.

Politikai nesusižavėjo

Nors mokslininkai vertino buvusios valdžios sprendimus, pasidalinti nuomonėmis buvo pakviesti dabartinės valdžios atstovai.

Premjerė Ingrida Šimonytė kiek kritiškai įvertino mokslininkų norą analizuoti pandemiją, kuri dar nėra pasibaigusi. „Keistas pats žanras, nes pandemija dar nesibaigė. Nežinau, ar galime dabar vertinti kažkokius jos epizodus. Tai kartais gali lemti ne visiškai teisingas išvadas.

Labai ginčytis nenorėčiau dėl mokslininkų pateiktų pastebėjimų ar išvadų ir net dėl sprendimų, kuriuos priėmė Vyriausybė", - sakė I.Šimonytė.

Visgi premjerė pasisakė, kad kai kurie absurdiški, kad ir maži, nesklandumai, gali kainuoti brangiai: „Tokie dalykai, kai devynis mėnesius užtrunka išsiaiškinti, kad NVSC negali gauti informacijos iš e.sveikatos, kompromituoja valstybę. Tuomet žmonės ima nepasitikėti, mano, kad kažkas nuo jų slepiama."

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pritarė ir mokslininkams, ir premjerei: „Pritariu, kad krizė parodė, kiek mes investavome į viešąjį sektorių per trisdešimt metų. Bet taip būna visada - krizės visuomet apnuogina situaciją. Tad tai yra natūralu.

Dabar valdydami krizę mes džiaugiamės, kad dalyvauja ekspertai. Labai gerai, kad tariamės, bet tartis reikia ne šitame etape. Dabar, kai kariai jau turi atremti į priešininko šūvius, dar bandome pasitarti. Dabar jau turi būti parengti ryžtingi sprendimai."

Ministras atkreipė dėmesį, kad krizė vis tiek neišmokė ruoštis ateičiai: „Pavyzdžiui, mes visi žinome, kad Lietuvos visuomenė sensta, tačiau, ar atlikdami poveikio vertinimus, priimdami sprendimus, realiai apie tai galvojame? Ar po penkerių metų nedalyvausime tokiame pačiame renginyje, kuriame sakysime, kad „na, neįvertinome, jog dėl to nukentės mūsų ekonomika ir kitos sferos?"

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Vitas TOMKUS: JUOKAI JAU BAIGIASI, arba TEGYVULIUOJA PIDERALDEMOKRATIJA!
6. N.Venckienė: Jie teisia, o aš vaidinu, kad tikiu
7. Globaliame pasaulyje nekorektiška vadintis lietuviu
8. Laukėt, kad Dulkys virusą patvarkytų?
9. Didina pensijas, o jos vis nekyla (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
10. Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
11. Prieš 30 metų dėl laisvės buvome pasiruošę viskam
12. Nesiskiepysi nuo COVID-19 - greitai lėksi iš darbo?
13. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
14. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
15. O jeigu karas?
16. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
17. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
18. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
19. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
20. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
21. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
22. Ką atnešė Žiurkės metai
23. 2020-ieji - ne tik pandemijos metai
24. Algimantas RUSTEIKA: atėjo numirėlių metas
25. Koronaafera 3. Globali psichozė mistikos fone

Dienos klausimas

Esant didelei minusinei temperatūrai laiką leidžiate namuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-17 -12 C

-13 -8 C

 

-4 -2 C

-11 -8 C

-3 +2 C

 

+2 +4 C

0-4 m/s

1-6 m/s

 

1-6 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2064 PLN - 4.5389
RUB - 1.2064 CHF - 1.0747
GBP - 0.8907 NOK - 10.3858

Nuorodos