Mokslininkai įvertino COVID-19 valdymą

Tyrimams - milijonai

„Vakaro žinios" anksčiau rašė, kaip vasaros pradžioje pandemijos padarinių suvaldymui Vyriausybė ministerijoms paskirstė beveik 550 mln. eurų ir liepė kuo greičiau sugalvoti, kur jos pinigus panaudos. Tarp gavėjų buvo ir Lietuvos mokslo taryba. 2,12 mln. eurų buvo skirta trumpalaikių mokslinių tyrimų dėl COVID-19 pandemijos vykdymui. Jų įgyvendinimui skirta nuo 33 tūkst. iki beveik 100 tūkst. eurų finansavimas.

Vakar vykęs renginys buvo skirtas aptarti Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 pandemiją: poveikis viešajai politikai ir ekstremalios situacijos valdymas". Jo įgyvendinimui šešiems mėnesiams buvo skirta beveik 90 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Mokslinį tyrimą, kurio metu buvo analizuojamas pandemijos valdymas Lietuvoje, pristatęs projekto vadovas Vitalis Nakrošis pranešė, kad svarbiausiu tyrimo rezultatu bus monografija, kurią dar tik išleis VU leidykla. Rengdami tyrimą, mokslininkai surengė daugiau kaip 20 interviu, taip pat parengė kelis pasisakymus žiniasklaidoje. Analizuotas laikotarpis nuo vasario pabaigos, kai buvo paskelbta ekstremali situacija Lietuvoje, iki gruodžio vidurio, kai pasikeitė Vyriausybė.

Trūko pasiruošimo

Kalbėdamas apie sveikatos apsaugos sistemos ir ekonominės politikos atsaką į COVID-19 krizę Lietuvoje ir ES, Vytautas Kuokštis atkreipė dėmesį, kad vasarį ir kovą visos ES valstybės griežtino pandemijos valdymą. „Lietuva buvo viena griežčiausiai valdančių ir greitai reagavusių, o vasarą, visoms šalims atlaisvinus situaciją, Lietuva išsiskyrė tuo, kad atlaisvino reikalavimus labiau už kitas valstybes. Šalys, kurios geriau susitvarkė su pirmąja banga, labiau atlaisvino sąlygas vasaros metu.

Pirmoji sėkmė suveikė neigiamai. Per didelis pasitikėjimas savimi galėjo lemti tai, kad nebuvo pakankamai gerai pasiruošta antrajai bangai", - sakė V.Kuokštis, atkreipęs dėmesį į tai, kad pavasarį trūko testavimo, tačiau greitai Lietuva atsidūrė tarp daugiausiai testuojančių šalių. Visgi buvo sudėtinga atsekti užsikrėtusiųjų kontaktus. Tokie sunkumai atskleidė prastus valdymo gebėjimus, susijusius su nepakankama koordinacija, kompetencija.

Profesorius Ramūnas Vilpišauskas pastebėjo, kad valdant pandemiją daugiausia buvo mokomasi iš savo patirties ir klaidų: „Mokėsi daugiausia politinio lygmens pareigūnai. Apibendrinant ekonominės politikos atsaką į COVID-19 krizę Lietuvoje, galima būtų pasakyti, kad turbūt pirmą kartą trūko ne pinigų, o valdymo gebėjimų ir pasitikėjimo."

Jis apgailestavo, kad tai buvo vienas trumpiausių tyrimų, kuriuose jis dalyvavo. „Manau, būtų tikslinga, kad Lietuvos mokslo taryba finansuotų mažiau tyrimų, bet ilgesnių. Nors šiuo atveju, matyt, reikėjo įsisavinti 2020 m. biudžetą", - klausimų dalyje vėliau sakė mokslininkas.

Yra, ko pasimokyti

Kalbėdamas apie COVID-19 sukeltos krizės valdymą Lietuvoje, profesorius Vitalis Nakrošis svarstė, kad krizė reikalavo greitų ir inovatyvių sprendimų, o svarbiausios kliūtys buvo susijusios siu biurokratizmu ir kompetencijų stoka. „Svarbiausia rekomendacijos: reflektuoti krizių valdymo patirtį, kad būtų galima pasimokyti. Gaila, kad krizės valdymo vertinimas Lietuvoje taip ir neįvyko, nors tai buvo planuota. Ateityje norint geriau pasiruošti būsimoms grėsmėms, reikia sukurti efektyvesnę krizių valdymo sistemą."

Rasa Bortkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad krizės valdyme Lietuvoje politinė lyderystė pasižymėjo greita reakcija ir ryžtingais sprendimais.

Kadangi pagrindines funkcijas atliko politikai arba politinio pasitikėjimo tarnautojai, viešasis ir nevyriausybinis sektorius, galima sakyti, veikė kaip nesusisiekiantys indai. „Nors visame pasaulyje suaktyvėjo pilietinė visuomenė, tačiau daug kur, kaip ir Lietuvoje, bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi (NVO) nebuvo pakankamas. NVO nebuvo įtrauktas į krizės valdymą ar sprendžiant žmogiškųjų ir kitų išteklių trūkumus. Tyrimas parodė, kad daug ką lėmė jau nusistovėjusi kultūra. Aktyviau bendradarbiauta buvo tose institucijose, kur ryšiai jau buvo užmegzti arba dirbo tarnautojai, turėję patirties NVO sektoriuje", - sakė R.Bortkevičiūtė.

Politikai nesusižavėjo

Nors mokslininkai vertino buvusios valdžios sprendimus, pasidalinti nuomonėmis buvo pakviesti dabartinės valdžios atstovai.

Premjerė Ingrida Šimonytė kiek kritiškai įvertino mokslininkų norą analizuoti pandemiją, kuri dar nėra pasibaigusi. „Keistas pats žanras, nes pandemija dar nesibaigė. Nežinau, ar galime dabar vertinti kažkokius jos epizodus. Tai kartais gali lemti ne visiškai teisingas išvadas.

Labai ginčytis nenorėčiau dėl mokslininkų pateiktų pastebėjimų ar išvadų ir net dėl sprendimų, kuriuos priėmė Vyriausybė", - sakė I.Šimonytė.

Visgi premjerė pasisakė, kad kai kurie absurdiški, kad ir maži, nesklandumai, gali kainuoti brangiai: „Tokie dalykai, kai devynis mėnesius užtrunka išsiaiškinti, kad NVSC negali gauti informacijos iš e.sveikatos, kompromituoja valstybę. Tuomet žmonės ima nepasitikėti, mano, kad kažkas nuo jų slepiama."

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pritarė ir mokslininkams, ir premjerei: „Pritariu, kad krizė parodė, kiek mes investavome į viešąjį sektorių per trisdešimt metų. Bet taip būna visada - krizės visuomet apnuogina situaciją. Tad tai yra natūralu.

Dabar valdydami krizę mes džiaugiamės, kad dalyvauja ekspertai. Labai gerai, kad tariamės, bet tartis reikia ne šitame etape. Dabar, kai kariai jau turi atremti į priešininko šūvius, dar bandome pasitarti. Dabar jau turi būti parengti ryžtingi sprendimai."

Ministras atkreipė dėmesį, kad krizė vis tiek neišmokė ruoštis ateičiai: „Pavyzdžiui, mes visi žinome, kad Lietuvos visuomenė sensta, tačiau, ar atlikdami poveikio vertinimus, priimdami sprendimus, realiai apie tai galvojame? Ar po penkerių metų nedalyvausime tokiame pačiame renginyje, kuriame sakysime, kad „na, neįvertinome, jog dėl to nukentės mūsų ekonomika ir kitos sferos?"