1 nuotr.Socialdemokratams siūlant apsvarstyti galimybę sukurti mokestinio kredito gyventojams sistemą, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad pagalbos priemonės būstui įsigyti bei paskolai apmokėti jau egzistuoja.
Pasak jo, jei iš tikrųjų gyventojams taptų itin sunku mokėti paskolas, būtų galima svarstyti prailginti paskolos įmokos atidėjimo laikotarpį.
Taip parlamentaras reaguoja į Seimo socialdemokratų frakcijos narės Rasos Budbergytės pasiūlymą leisti žmonėms pasiskolinti tam tikrą savo sumokėtų mokesčių sumą, leisti jų kurį laiką nemokėti arba juos sumažinti. Anot jos, centriniams bankams didinant palūkanų normas, brangsta ir būsto bei kitų paskolų, lizingo įmokos, kas apsunkina finansinę padėtį žemesnių ir vidutinių pajamų namų ūkiams.
M. Lingės teigimu, Lietuvoje yra sukurti pagalbos instrumentai skirti padėti įsigyti būstą – paramos būsto įsigijimo programa mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, paskata jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose.
Jis priduria, kad taip pat egzistuoja galimybė atidėti paskolos mokėjimo laikotarpį. Be to, akcentuoja parlamentaras, esant poreikiui, būtų galima svarstyti šį terminą prailginti.
Be to, galima išsidėstyti paskolos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui, pažymi M. Lingė.
„Turime tuos instrumentus – ir atidėjimo, yra trijų mėnesių pertrauka. Jei matytume, kad labai sudėtinga situacija, tikrai galima ieškoti (sprendimų – ELTA), termino klausimas“ – sakė politikas.
„Dėl paskolos restruktūrizavimo – galima padaryti ją ilgesniam laikotarpiui, kad sumažėtų įmokos“, – tęsė jis.
Politiko teigimu, ir patys bankai yra „suinteresuoti lanksčiau žiūrėti“ į klientų paskolų grąžinimo galimybes, o kad tai turėtų būti daroma esą yra nutaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
„Sutarties išsaugojimas yra prioritetas – visos šalys turi dėti pastangas, kad sutartis būtų išsaugota, o nenueita kraštutiniais veiksmais“, – tęsė jis.
Anot Seimo nario, Lietuvos bankas kol kas neindikavo, kad gyventojams kyla didesnių sunkumų išsimokėti paskolas.
„Situacija yra stebima ir tikrai stengiamės žiūrėti, ar jau stebime daugėjimą, ar tai jau būtų problema. Lietuvos bankas, kiek tenka girdėti, tos problemos dar kol kas nemato. Bet, be abejonės, ruoštis turime“, – kalbėjo M. Lingė.
Jis taip pat pažymėjo, kad nėra prognozuojama, kad palūkanos neturėtų augti tiek, kiek pavyzdžiui, euro zonai nepriklausančioje Lenkijoje, kur, pasak M. Lingės, „situacija tikrai sudėtingesnė, nei pas mus“.
ELTA primena, kad Europos Centrinis Bankas trečiadienį pranešė bazines palūkanų normas padidinęs palūkanų normas 0,5 proc. Dabar trys pagrindinės normos nustatytos 2,5–3,25 proc. intervale.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus penktadienį sakė, kad aukštus pelnus pernai fiksavę didieji bankai, esant aukštai infliacijai ir kylant palūkanų normoms, bankai turėtų būti ir solidaresni, ir socialiai atsakingesni.
