Vakar aplinkos ministras Simonas Gentvilas per plenarinį posėdį parlamentarams pristatė situaciją jo kuruojamoje srityje. Labiausiai nustebino paskelbtas faktas, kad miškų padaugėjo, nors kiekvienas matome, kad jie gana greitai nyksta.
1 nuotr.
S.Gentvilas pasidžiaugė, kad jo vadovaujama ministerija kartu su Energetikos ministerija yra tos, kurioms nereikia kovoti su COVID-19 pandemija, todėl gali visą dėmesį skirti einamiesiems klausimams. Ir bandė įrodyti, kad tai puikiai pavyksta.
Ministras priminė, kad prieš du mėnesius Valstybės kontrolė atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kokią aplinkosauginę problemą gyventojai laiko didžiausia. Net 60 proc. respondentų nurodė beatodairišką miškų kirtimą.
Tačiau, pasak S.Gentvilo, tai, kad Lietuvoje miškų mažėja, tėra mitas. Esą pernai miškų plotas buvo kone didesnis nei tarpukariu. Ir įrodinėjo tai pateikta skaidre, kurioje įrašyta: „miškai šiuo metu užima daugiau nei 33 proc. Lietuvos ploto". Tik bėda ta, kad politikai bei valdininkai miškais vadina net ir tuos plotus, kur medžių beveik nėra.
Ministras taip pat pasigyrė, kad smarkiai sumažėjo oro tarša. Tiesa, tuoj pat susiprato, kad visi suvoks, jog tai - joks ministerijos nuopelnas. Todėl pridūrė - sumažėjo dėl pandemijos, vien jau dėl to, kad buvo ribojamas žmonių judėjimas transporto priemonėmis.
Reikia pripažinti, kad S.Gentvilas nenutylėjo ir nemalonių dalykų. Jis informavo, kad net 47 proc. Lietuvos upių ir upelių „nėra geros būklės", kitaip sakant, yra užteršti. Pasak ministro, pagrindiniai trys taršos šaltiniai yra netvarkingos nuotekų sistemos, žemės ūkis bei industrinė tarša. Tai, politiko teigimu, yra vienas didžiausių iššūkių, kadangi tvarkytis šioje srityje ES „reikšmingų pinigų" nebeduos.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
