respublika.lt

Miškų daugėja, bet medžių juose nėra (56)

2021 birželio 09 15:50:00
Danas NAGELĖ

Lietuva - paradoksų šalis. Kiekvienas matome, kad miškus keičia plynės, bet statistika rodo, kad jų plotai ir užimama šalies teritorijos dalis netgi auga. „Vakaro žinios" atskleidė šį stebuklą. Pasak Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Zolubo, miškai statistiškai išlieka miškais, net jei juose medžių nebelieka.

×
nuotr. 8 nuotr.
Daugėja miškų, kuriuose nebeliko medžių. Eltos nuotr.

 

Miškų kirtimo ministerija

Aplinkos ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo Ministrų kabinetui siūlo pritarti Vyriausybės peticijų komisijos sprendimui atmesti peticiją, kuria reikalaujama sumažinti kertamos medienos kiekį.

„2018 m. rugpjūčio 8 d. Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė priėmė sprendimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą penkeriems metams (2019 -2023 m.), t. y. leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidinti nuo 11 168 ha iki 11 850 ha ir leisti jame iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Šį sprendimą vertiname kaip keliantį pavojų Lietuvos miškų tvarumui, o jo motyvą - neturinčiu pagrindo, todėl prašome atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą sprendimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą", - rašoma peticijoje.

Peticijos iniciatorė, Lietuvos Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė „Vakaro žinioms" paaiškino, kad buvo surinkta per 20 tūkst. gyventojų, reikalaujančių atšaukti tokį sprendimą, parašų, o tas reikalavimas tapo peticija.

„S.Skvernelio Vyriausybė argumentavo, esą brangsta biokuras, todėl reikia didinti kirtimų normą. Tačiau tai yra visiškas melas, nes biokuras gaminamas iš medienos atliekų, tam nereikia deginti geros medienos. Manome, kad gamtos sąskaita taip norima patenkinti pramonės interesus, todėl peticija buvo atmesta. Dabar Vyriausybė pasikeitė, Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetas deklaravo būsiantis ypač „žalias", užsibrėžė tikslą šalies miškingumą išauginti nuo 33,7 proc. iki 35 proc. šalies teritorijos. Todėl mes nusprendėme pakartoti reikalavimą, tačiau peticija vėl liko netenkinta. Tiesa, dėl kitų argumentų - esą darbo grupė rengia nacionalinį susitarimą dėl miškų, o jame ir bus išdėstyta, kaip su miškais bus elgiamasi", - paaiškino I.Budraitė.

Statistika meluoja

Pasak jos, negalima reikalauti, kad visa pramonė sustotų ir miškai iš viso nebebūtų kertami, nes tada baldus būsime priversti gaminti iš plastiko, kas gamtai ne ką mažiau kenktų.

„Tačiau miškų pramonės mastelis turi būti adekvatus tam, kiek miškai yra pajėgūs duoti žaliavos. Kitaip sakant, kirtimai negali viršyti prieaugio, kuris įvyksta per metus. Akivaizdžiai matome, kad kirtimai vyksta masiškai, nors oficiali statistika rodo, esą miškų plotai nemažėja. Tie skaičiai yra neįtikinantys", - sakė I.Budraitė.

Nėra medžių - vis tiek miškas

- Didelė dalis Lietuvos miškų tapo kelmynais, kemsynais, kuriuose simboliškai palikta po kelias pušeles, tačiau oficialiai jų plotas išaugo ir dabar dengia 33,7 proc. šalies teritorijos, kai 2011 m. tedengė 33,2 proc. Kaip tai suprasti? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus ZOLUBO.

- Labai paprastai. Jei iškertami medžiai, miško žemė juk niekur nedingsta. Jinai vis tiek lieka miško žeme. Joje paskui per trejus metus reikia atkurti mišką ir miškas iš naujo auga. Tiesiog pasikeičia ciklas: vienas miškas iškertamas, o vietoje jo pasodinamas kitas arba natūraliai atsikuria kitas. Kitaip tariant, jei medžio nėra, tai nereiškia, kad miškas išnyko. Tas galioja ir apskaičiuojant miškingumą, ir miško žemės plotą.

- O kaip tas miškingumas statistiškai net didėja?

- Yra ES parama miško įveisimui ten, kur jo dar nėra buvę. Žmonės ta parama naudojasi, be to, neužimtos žemės dar ir savaime užželia, todėl miško plotai didėja.

- Vyriausybė atmetė peticiją, kuria reikalaujama mažinti kirtimus...

- Nekomentuosiu, ar pritariu ar nepritariu, nes mūsų tarnyba politikos neformuoja. Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad, kai pateikiami skaičiai, kiek per metus iškertama hektarų miško, tai nėra vien plynieji kirtimai. Beje, mūsų tarnyba tik suskaičiuoja, kiek galima iškirsti miško, kad vyktų tvarus ūkininkavimas, t.y. kad miško nemažėtų.

- Oficialiai šiuo metu Lietuvoje miškas užima 2200 tūkst. ha. Kokią dalį sudaro privatūs miškai?

- Kiek atsimenu, keliasdešimt kelis procentus.

Faktai

2019 m. pagrindine medienos ir jos gaminių (įskaitant popierių) eksporto rinka buvo Švedija, tačiau 2020 m. ją pakeitė Vokietija, vien per I ketvirtį jai parduota produkcijos už 94 mln. eurų. Apvaliosios medienos pernai per pirmus tris mėnesius eksportuota vidutiniškai po 160 tūkst. kubinių metrų per mėnesį. Didžiausia eksportuotoja - Latvija, kuri šią žaliavą daugiausiai perparduoda Kinijai. Pjautinės medienos per tris pirmus 2020 m. mėnesius išvežta 300 tūkst. kubinių metrų, daugiausiai - į Vokietiją, tačiau augo ir prekyba su Kinija.

Po paskutinio šią gegužę valstybiniuose miškuose užaugintos medienos aukciono Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms atstovaujančios asociacijos neslepia pykčio ir nusivylimo. Pasak jų, vietos gamintojai liko be žaliavų, o valstybė neteks ekonominės ir socialinės naudos, kadangi didžioji dalis aukcione pasiūlytų statybinės medienos rąstų bus eksportuoti į kaimyninę Latviją.

„Užuot iš valstybinės medienos gaminę pridėtinę vertę kuriančius produktus, pasirūpinę regionais, vystę pramonę ir darbo vietas, esame paskutinė valstybė Europoje, kuri tik parduoda žaliavą bet kuriam pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą", - praėjusią savaitę išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojamas asociacijos „Lietuvos mediena" vadovas Raimundas Beinortas.

Jo teigimu, gegužės pabaigoje Elektroninėje medienos pardavimų sistemoje įvykusiame aukcione šių metų pusmetinėms sutartims sudaryti 90 bendrovių varžėsi dėl galimybės įsigyti rąstų statybinės medienos gamybai.

„Aukciono metu parduota kiek daugiau nei 100 tūkst. kubinių metrų šios žaliavos, tačiau didžioji jos dalis Lietuvos įmonių nepasieks. Beveik 75 proc. aukcione pasiūlyto rąstų kiekio bus eksportuota į Latviją, praktiškai vienai bendrovei", - aiškina R.Beinortas.

„Lietuvoje valstybinę medieną aukcionuose laisvai gali pirkti bendrovės iš kitų valstybių. Tuo metu Lietuvos medienos pramonė žaliavomis gali apsirūpinti tik Lietuvoje - mums jos įsigyti iš latvių ar lenkų praktiškai neįmanoma", - jam antrina Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Arvydas Urbis.

Komentuoja gamtosaugininkas, Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus GAIDAMAVIČIUS 

„Kiekviena valdžia kaltina buvusią, bet sėkmingai naudojasi jos padarytomis niekšybėmis. Sako, „čia ne mes, kiti yra blogiečiai", tačiau laimina buvusiųjų žingsnius. Deja, valdžia pirmiausiai tarnauja verslui, o ne žmonėms. Nors dar prie Kubiliaus 2009 m. buvo uždrausta įmonėms finansuoti politines partijas, ryšiai vis tiek išliko. Todėl politikams verslo interesai išliko svarbesni nei visuomenės.

Konservatoriai prieš paskutinius Seimo rinkimus irgi prižadėjo daug - kad saugos miškus ir t.t., o jų atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo asmeninėje rinkimų programoje netgi pažadėjo padvigubinti saugomų brandžių miškų plotą. Tačiau vos konservatoriai atėjo į valdžią, per pusmetį vien Labanoro girioje, kur pagal jų programą kirtimai yra negalimi, iškirsta apie 200 hektarų. Nors ši giria yra svarbiausia rekreacinė zona šalyje.

Naudojamasi pakilusia medienos kaina ir siekiama tos žaliavos prisikirsti kuo daugiau bei eksportuoti. 2018-2019 m. dar bent buvo uždrausta parkuose per paukščių perėjimą kirsti medžius, o dabar tas dalykas panaikintas, parkuose ir per paukščių perėjimą pjūklai sėkmingai ūžia. Politinė veidmainystė, amžinai rinkėjas yra apgaunamas, net sunku pasakyti, ką reikia daryti. Gal įpareigoti įstatymu, kad rinkimų programą privaloma vykdyti, kad negalima balsuoti kitaip nei yra joje parašyta. Kitu atveju, gal įteisinti Seimo nario atšaukimo mechanizmą, nes kitaip gaunasi, atsiprašant, rinkėjų apipi...jimas. Ir taip - kokia valdžia beateitų. Ateis nauji rinkimai ir aš jau nežinosiu, už ką balsuoti. Visi prisidirbę. Pradedant Algirdu Butkevičiumi, kurio Vyriausybė pirmą kartą padidino kirtimų normą, baigiant dabartiniais politikais.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (56)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar STT turi teisę naudoti jėgą prieš Seimo narį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Savaitgalį buvo išrinkti dviejų partijų pirmininkai. Kuriuos iš šių politikų rinktumėte Jūs?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +17 C

+9 +18 C

 

+11 +19 C

+15 +21 C

+19 +23 C

 

+16 +21 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos