respublika.lt

Miškai ne tik kertami visas tekstasnuotraukos (30)

2020 balandžio mėn. 19 d. 13:41:23
Vidmantas MISEVIČIUS

Po žiemos išėjus pasivaikščioti į bet kurį Lietuvos mišką pasitiks ne tik atbudusios gamtos grožis, bet ir kalnai padangų, maišai statybinio laužo ir krūvos kitokios bjaurasties. Taip yra, nes pastaraisiais metais žmonės, užuot išgabenę didesnes atliekas į specializuotas šiukšlių surinkimo vietas, jas paslapčiomis verčia miškuose. „Respublika“ pamėgino išsiaiškinti, ar į visiems žinomą situaciją reaguoja valdžios įstaigos ir ką ketina nuveikti. Ar šių pastangų pakaks, kad padėtis iš esmės pasikeistų?

×
nuotr. 8 nuotr.
Eltos nuotr.

 

Bus atnaujinamas ugdymo turinys

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažino, kad nesustabdoma miškų tarša yra kompleksinė visos visuomenės problema, todėl, tikintis ateityje pasiekti apčiuopiamų rezultatų, planuojama dar daugiau dėmesio skirti gamtosauginiam vaikų ugdymui.

Nors, pasak ministerijos atstovų, prie to jau dirbama - pradinių klasių moksleiviai mokomi „tvarkingai ir saugiai elgtis gamtoje, dalyvauti tvarkant aplinką“, mokosi „paaiškinti, kodėl reikia taupyti elektrą, šilumą ir vandenį, mokosi rūšiuoti šiukšles“, „tyrinėja aplinką, paaiškina, kad gamtą tyrinėti reikia atsargiai, ją saugant“ ir kt.

Taip pat buvo patikslinta, kad aplinkosauginio ugdymo temos įtraukiamos į bendrojo ugdymo programas, to mokoma integruotai.

„Pradinėse klasėse apie tai kalbama per pasaulio pažinimo pamokas, vyresniems mokiniams, kurie ugdomi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) programas, išskirta veiklos sritis „Organizavimas ir aplinka“. Be žinių suteikimo, šioje veiklos srityje per visų gamtos mokslų pamokas daug dėmesio skiriama aplinkosaugos klausimams, ugdoma gamtos tausojimo vertybinė nuostata“, - rašoma ministerijos atsakyme.

Šiuo metu atnaujinamas ugdymo turinys - mokyklas 2022 metais pasieksiančios Bendrojo ugdymo programos bus papildytos šiam laikui aktualiomis temomis, tokiomis kaip klimato kaita, aplinkos tarša bei gamtinių išteklių mažėjimas.

Didžiausia blogybė, apie kurią beveik nesusimąstoma


Pasak Zigmanto Gudžinsko, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotojo, kalbant apie mus supančios aplinkos taršą būtina įvertinti tai, kad ji gali būti skirtinga ir turėti skirtingą poveikį.

„Statybinės medžiagos ar padangos sukelia vizualią ir mechaninę taršą. Dažai, lakai, tepalai ir panašios cheminės medžiagos daro cheminį poveikį. Tačiau yra dar viena taršos rūšis, apie kurią žmonės beveik nesusimąsto. Tai - biologinė tarša. Tipiškas pavyzdys - nušienavęs pievą ar išravėjęs daržą žmogus visas žoles, įsitikinęs, kad nieko blogo nedaro, suverčia kur pamiškėje ar vandens telkinio pakrantėje. Jis nesusimąsto apie tai, kad jo išmetamose atliekose gali būti invazinių augalų sėklų, šakniastiebių ar kitų gyvybingų augalo dalių, o būtent taip formuojasi invazinių augalų plitimo židiniai. Situaciją blogina tai, kad tokia tarša daro gerokai didesnę žalą gamtai, negu inertinės, tačiau nesidauginančios, atliekos“, - sakė specialistas.

Greičiausia, pašnekovo nuomone, tokį žmonių elgesį lemia žinių trūkumas ir įsitikinimas, kad jeigu atliekos - biologinės, jos gamtai jokios žalos nepadarys. Dažniausiai galvojama, kad taip miškui bus net geriau, nes jis gaus daugiau trąšų, tačiau toks požiūris yra klaidingas.

„Taip, pūdamos žolės tampa trąša, tačiau jų irgi neturi būti per daug, nes kiekviena trąša sukelia eutrofikaciją -maisto medžiagų perteklių dirvožemyje. Ar gamtoje, ar darže, jeigu bus patręšta per daug, augalai augs, tačiau derliaus neduos. Tik, miškuose, skirtingai nuo daržų, tai dar darys neigiamą poveikį visai ekosistemai“, - problemos niuansus vardino instituto darbuotojas.

Kaip vieną ryškiausių neigiamo poveikio gamtai pavyzdžių pašnekovas įvardino pakelėse pridygusius pusiau laukinius vaismedžius, kurie yra ne kas kita, o ta pati biologinė tarša. Vaismedžiai pakelėse ar miškuose sudygsta ten, kur žmonės išmeta kauliukus ar nuograužas. Atrodytų, kas čia tokio, - nuograuža supus ir tiek. Deja, labai dažnai iš tokių atliekų išauga nauji medžiai, su kuriais besikryžmindami nyksta nuo seno Lietuvoje augę augalai.

„Sparčiai nyksta vietinės dygiosios slyvos. Sudėtinga būtų rasti natūraliai gamtoje augančią miškinę obelį. Jas, kryžminantis, naikina iš svetimų kraštų kilusios rūšys. Nerimą kelia tai, kad pastarųjų, keičiantis klimatui krašte, sparčiai daugėja. Gamtoje augantys abrikosai pastebėti jau prieš kelis dešimtmečius, o pastaruoju metu galima aptikti ir niekada Lietuvoje neaugusių persikų. Jeigu žmonės ir toliau, užuot rūšiavę savo atliekas, jas mėtys bet kur, tikėtina, invaziniai augalai ne tik išstums vietinius, tačiau ir negrįžtamai pakeis mūsų krašto ekosistemą“, - niūrias ateities prognozes pateikė Z.Gudžinskas.

Problema - pačių žmonių požiūris į gamtą


Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupė atkreipė dėmesį į tai, kad, pirmiausiai, miškų taršos problema yra susijusi su žmonių elgsena, jų įpročiais bei visuomenėje susiformavusiomis bendromis elgesio normomis, kurios į gerąją pusę keičiasi labai lėtai.

Didžiausią įtaką, pasak ministerijos atstovų, tam daro ugdymas švietimo įstaigose ir šeimose. Tad reikia suprasti, kad, vien padidintos baudos ar bandymas viešai pasmerkti netinkamai besielgiančius, negali duoti greitų teigiamų rezultatų, nors ir yra svarbios šios kompleksinės problemos sprendimo priemonės.

Pagal šiuo metu galiojančias Lankymosi miške taisykles yra draudžiama teršti ir šiukšlinti mišką, o asmenys, pažeidę taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų numatyta tvarka.

Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už aplinkos užteršimą pagal išmestų į aplinką teršalų ar šiukšlių kiekį. Siekiant dar labiau sustiprinti šių baudžiamųjų priemonių poveikį, Seime yra užregistruotas ANK pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad už teršimą ar šiukšlinimą miške gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis teršalai ar šiukšlės buvo vežami ir iškraunami, konfiskavimas.

Nors projektas dar svarstomas, Aplinkos ministerija tokiai pozicijai nepritaria ir siūlo daugiau investuoti į jaunosios kartos sąmoningumo bei teigiamų įpročių ugdymą.

Advokato Lauryno Paukštaičio komentaras:

„Viena iš reguliavimo iliuzijų yra ta, kad prasižengusius reikia bausti griežčiau. Ją puoselėja visi, nestudijavę ir nepraktikavę teisės ar teisėsaugos. Didesnės baudos neatgrasytų, nes baudos „nepagauna už rankos“, o skiriamos post factum.

Pats pakelėse renku šiukšles, kartais randu išmestų padangų ir kuo čia dėtos baudos? Už padangų išmetimą jau numatytos drakoniškos baudos, bet ar dėl to geriau? Blogas žmogus išmeta ir nudunda. Jo niekas nesiveja: sankryžose, pamiškėse ir miško aikštelėse, užmiesčio stotelėse nestovi vaizdo kameros, kurios kontroliuotų situaciją; policijos pareigūnai, jei saugo eismo tvarką, neturi pareigos domėtis, kas tuo metu vyksta pakelės miškuose, vietų seniūnai ir seniūnaičiai toliau savo nosies nesidomi ir t.t.

Socialinė sistema, kuri turi pastebėti, užkardyti, užkirsti, o kai reikia ir pagauti - veikia išimtinai tik post factum. Tada lieka sugalvoti naują idėją-išsigelbėjimą (nes tokios iki tol dar nebuvo sugalvota) - padidinkim baudas!

Visoje Lietuvos socialinėje sistemoje skyles mėginama lopyti lozungais. Baudų kėlimas yra vienas jų, nors gyvenimo gerovę ir vertę kuria darbai (konkretus kompleksinis planas), ne lozungai. Žmones atgrasytų ne hipotetinės didesnės baudos, o reali miškų priežiūra ir reali, ne hipotetinė, galimybė būti nubaustam ir susimokėti už tai baudą.

Teigiamą rezultatą padėtų pasiekti paralelinės, visuminės socialinės kontrolės priemonės, pradedant mažiausiems skirtomis pamokomis apie gamtą ir ekologiją. Tokia pasaulio praktika.

Dar viena iš Lietuvos bėdų yra ta, kad didelėse teritorijose yra labai mažas gyventojų tankis - ištisi miškai, laukai, dideli plotai be jokios nuolatinės priežiūros. Esant tokiai situacijai kompleksines kontrolės priemones nėra lengva įgyvendinti, bet vien su baudomis ar jų didinimu vis tiek neišsiversime.“

Informacija

VĮ Valstybinių miškų urėdija per 2019 metus surinko 700 tonų įvairių miškuose išmestų didelių gabaritų bei buitinių atliekų. Iš jų net 100 tonų sudaro netinkamos naudoti automobilių padangos, kurių miškuose ypač padaugėja padangų keitimo sezonais - pavasarį ir rudenį.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (30)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIUOSE: praėjusią parą, birželio 4-ąją, pirminiais duomenimis, įvyko 11 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
  • MINĖS: liepos 7 d. Seimo kanceliarija paminės įstaigos veiklos šimtmetį ir prisimins svarbiausias akimirkas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar manote, kad koronavirusas Lietuvoje jau nugalėtas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau atidarėte maudymosi sezoną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

+13 +16 C

 

+13 +14 C

 +21 +22 C

+18 +20 C

 

+22 +23 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1250 PLN - 4.4372
RUB - 77.8132 CHF - 1.0786
GBP - 0.8969 NOK - 10.6048

Nuorodos