1 nuotr.Nuo ateinančių metų pradžios įsigalios teigiami pokyčiai negalios srityje, kurie palies daugiau kaip 223 tūkst. žmonių, turinčių negalią. Pokyčiai planuojami, kad negalią turintys žmonės galėtų lengviau įsidarbinti, sumažėtų finansinė našta už socialines paslaugas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime žiniasklaidai.
Šiuos planuojamus socialinės politikos ir socialinės apsaugos pokyčius Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pristatė viešoje paskaitoje–susitikime su VDU socialinių mokslų fakulteto bendruomene ir studentais.
„Negalios reforma ir socialinės paslaugos – tai temos, kuriomis šiuo metu gyvename ir kuriose numatomi pokyčiai. Pokyčiai planuojami tam, kad žmonės galėtų gyventi kuo savarankiškiau, kad gautų reikalingą kompleksinę pagalbą, kad galėtų įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, dirbti atviroje darbo rinkoje, jeigu to nori“, – sakė ministrė M. Navickienė.
Nuo ateinančių metų pradžios įsigaliosiantys teigiami pokyčiai negalios srityje, tikėtina, palies daugiau kaip 223 tūkst. žmonių, turinčių negalią, kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, užtikrins teises, lygias galimybes visose gyvenimo srityse.
SADM pranešime teigiama, kad negalios vertinimo modelis taps kokybiškesnis, užtikrins taiklesnę paramą žmonėms su negalia, didins paslaugų ir pagalbos prieinamumą, bus operatyviau teikiamos individualizuotos paslaugos ir pagalba, o viešoji informacija bus labiau prieinama visiems.
„Pokyčiai numatyti tam, kad būtų užtikrintos galimybės žmonėms su negalia savarankiškai gyventi, kad jie gautų kompleksinę pagalbą ir galėtų įsitraukti į visuomeninį gyvenimą tiek, kiek nori, lengviau įsidarbintų atviroje darbo rinkoje, jeigu nori dirbti. Laiku negaudami tinkamos pagalbos ir nedalyvaudami darbo rinkoje, žmonės su negalia gyvena atskirtyje ir patiria didesnę skurdo riziką“, rašoma pranešime.
Ministerija pabrėžia, kad įgyvendinus reformą, medicininių kriterijų įtaka negalios vertinimo rezultatui bus mažinama, labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualių poreikių apimtį ir aplinkos kliuvinius, bus vertinamos daugybė kitų sričių: mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt.. Tokiu būdu siekiant išsiaiškinti individualų asmens pagalbos poreikį.
Planuojama, kad už socialines paslaugas reikės mokėti mažiau, dalis socialinių paslaugų bus teikiama nemokamai ir taip sumažės finansinė našta, tenkanti tiek pažeidžiamiems asmenims, tiek jų šeimos nariams. Atsiradus nuolatiniams globotojams, be tėvų globos likusiems vaikams bus sudarytos sąlygos augti šeimai artimoje aplinkoje.
Taip pat bus plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas. Tikimasi, kad socialines paslaugas galės teikti ir fiziniai asmenys. Taip pat bus nustatytas dar aiškesnis socialinės globos įstaigų licencijavimas ir akreditavimas, patikslinti socialinių paslaugų kokybės reikalavimai.
