Po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos nuo birželio pradžios ir vėl galima laivu nuplaukti iš Kauno į Nidą ir atgal. Tačiau tai - tik žiedeliai. Susisiekimo ministerija turi ambicingų planų pagilinti visą Nemuną, iki pat sienos su Baltarusija, ir pritaikyti jį ne tik turizmui, bet ir krovinių plukdymui. Taip pat pagilinti Nerį, Nevėžį ir t.t. Tiesa, kritikai mano, kad bus sukišta dešimtys milijonų eurų, bet projektas niekada neatsipirks.
Gilins iki Druskininkų
Apie ambicingus planus „Vakaro žinioms“ papasakojo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Pasak jo, vandens keliams Lietuvoje iki šiol nebuvo skirtas reikiamas dėmesys, todėl kilo idėja šią nišą užpildyti, mat esamas laivybos vidaus vandenimis potencialas šiuo metu dar nėra išnaudotas visa apimtimi.
Šiems metams ministerija iš vidinių resursų skyrė papildomą 1 mln. eurų, kad Nemunas būtų pagilintas nuo Kauno iki Nidos. Kovo mėnesį pradėti darbai jau baigti ir birželio pradžioje šiuo keliu triskart per savaitę ėmė kursuoti laivas „Raketa“, galintis pervežti 58 keleivius. Tiesa, kaina yra stulbinanti - nuo 51 euro.
Pasak ministro, Vidaus vandens kelių direkcija parengė profesionalią studiją, kaip reikia gilinti Nemuną: sugalvota tam tikrose vietose įrengti smėlio liežuvius, kurie stabdo smėlio judėjimą ir vanduo pats pradeda gilinti vagą. Todėl pagrindinius darbus ir pavyko taip greitai baigti.
„Šie darbai jau sulaukė atgarsio. Privatininkai jau planuoja pirkti laivus, kad galėtų naudotis tuo keliu. Kitas darbas - jau gilinamas Nevėžis, kad ir juo galėtų kursuoti laiveliai. Tačiau tai dar ne viskas. Skyrėme 28,5 mln. ES eurų, kad būtų pradėta gilinti Nemuno atkarpa nuo Kauno iki Druskininkų. Tiesa, konkursas apskųstas. Su direkcija sutarėme, kad darbai ties Druskininkais nesibaigs. Tiesa, yra spręstinas klausimas dėl Kruonio, nes ten yra užtvanka. Kad laivai galėtų kursuoti, reikia arba šliuzų, arba daryti apiplaukimą. Svarstomi šie du variantai. Kadangi atliekama pirminė studija, projektų kainų negaliu įvardinti. O dar yra planai, kaip minėjau, nesustoti ties Druskininkais ir padaryti susisiekimą upe su Gardinu“, - dėstė J.Narkevičius.
Susisiekimas su Augustavo kanalais
Jo teigimu, susisiekimas su Gardinu būtų svarbus ne tik turistine, bet ir krovinių vežimo prasme.
„Direkcija dabar taiso vieną nedidelę baržą. Yra paskaičiuota, kad viena barža galėtų vežti tiek krovinių, kiek 100 konteinerinių automobilių arba 10 traukinio vagonų. Tonos krovinių pervežimas būtų 5 eurais pigesnis, tad ekonomiškai projektas būtų labai pelningas. Ypač dėl to, kad Kaune yra galimybė pakrantėje suformuoti logistikos centrą. Tiesa, tai jau būtų kiek ilgiau besitęsiantis projektas, mat reikia susitarti su Baltarusija, kad šioji pagilintų Nemuną iki Lietuvos sienos. Šis projektas dar svarbus ir tuo, kad Baltarusija vykdo projektą, pagal kurį bus susisiekimas su Augustavo kanalais, tad per Gardiną mes irgi turėtume galimybę pasiekti Lenkiją. Privataus sektoriaus suinteresuotumas projektu yra didžiulis“, - pasakojo ministras.
Bendri planai su baltarusiais
Anot J.Narkevičiaus, planuojamos investicijos ir į Nerį.
„Tiesa, ji turi kitokią struktūrą nei Nemunas, dugnas daug labiau akmenuotas, itin didelės akmenų sankaupos yra maždaug 100 metrų ruože ties Grigiškėmis. Jei pavyktų pagilinti tą vietą, toliau Neris savo vagą galėtų gilinti pati. Svarstome, kas galėtų atlikti šiuos darbus. Vienas variantas - direkcija, tačiau jos technika labai pasenusi, todėl svarstoma ir galimybė samdyti privatininkus. Aišku, tai kainuotų, tačiau jei šiemet mes sugebėtume panaudoti mano jau minėtus 28 mln. eurų Nemunui, kitais metais galėtume gauti finansavimą kitų upių gilinimui“, - vylėsi susisiekimo ministras. Tiesa, jis pridūrė, kad Nemuno gilinimas iki sienos su Baltarusija nebus pradėtas, kol Lietuva nebus garantuota, jog kaimynė savo ruožtu pagilins vagą iki sienos su Lietuva, o dėl to preliminariai susitarta, pasak J.Narkevičiaus, „kotletiniame“ susitikime su Baltarusijos ministru.
Tiki turizmo plėtra
Pasak jo, vidaus vandenų transportas yra patraukli alternatyva kitoms transporto rūšims tiek ekologiniu, tiek ir ekonominiu atžvilgiu: vidaus vandenų laivyba yra efektyvi energijos vartojimo aspektu, labiausiai tausojanti aplinką, ekologiškai patraukli, mažinanti automobilių kelių apkrovimą ir taip sudaranti palankesnes sąlygas eismo saugumui.
2019 metais atlikti konteinerių pervežimai vidaus vandenų transportu parodė, kad net ir ypač nepalankiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis dėl žemo vandens lygio ir nesant tinkamai paruošto laivakelio, krovinių vežimas baržomis yra visiškai galimas.
Upių laivybos sukūrimas, ministro teigimu, smarkiai prisidėtų prie verslo plėtros.
„Vandens kelių atgaivinimas išplėtotų ne tik vidaus, bet ir atvykstamąjį turizmą, nes turime daugybę lankytinų vietų, tik infrastruktūra blogai išvystyta. O apie paklausą byloja vien faktas, kad bilietai į „Raketą“ buvo žaibiškai išpirkti keliems reisams į priekį“, - sakė J.Narkevičius. Tiesa, jis nedrįso prognozuoti, kada visi minėti planai bus realizuoti ir kiek tai iš viso kainuos. Faktas - šimtus milijonų eurų.
Mokslininkas skeptiškas
Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros prof. habil. dr. Romualdas Juknys gana skeptiškai vertina tokius ambicingus planus.
„Visų pirma, pasigendu paskaičiavimų, ar gauta nauda bus didesnė nei aplinkai padaryta žala. Kol nėra tokių paskaičiavimų, diskusijos būtų beprasmės“, - „Vakaro žinioms“ sakė profesorius.
Beje, Aplinkos ministerija dar 2009-aisiais, kai Seime suvešėjo iniciatyvos ant Lietuvos upių statyti hidroelektrines, išdėstė savo poziciją, kurią R.Juknys su kolega prof. Brunonu Gailiušiu buvo aprašęs viename iš savo straipsnių.
„Panaikinus draudimą statyti užtvankas Nemune ir kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbiose upėse ir jas pritaikius laivybai bei kitiems poreikiams, būtų padaryta kur kas didesnė žala Lietuvos gamtai ir istoriniam, kultūriniam, archeologiniam, urbanistiniam paveldui, nei gaunamas ekonominis efektas. Atkreipiame dėmesį, kad šalies vidaus vandenyse laivyba turi būti pritaikoma prie Lietuvos upių hidrologinių-gamtinių sąlygų (upių vandeningumo, esamų upių gylių ir kt.), kurios nereikalautų upių tvenkimo, gilinimo ir kitų panašių darbų“, - teigė Aplinkos ministerija.
Komentuoja buvęs susisiekimo ministras (2006-2008 m.) Algirdas BUTKEVIČIUS:
Pasiūlymų ir paruoštų planų dėl upių laivybos mano vadovavimo Susisiekimo ministerijai laikais tikrai buvo. Netgi buvo atliktos studijos (studija reikalinga, jei nori gauti finansavimą iš ES biudžeto). Tačiau ES pinigų negalėjome panaudoti, nes paskaičiuota, kad projektas - neatsiperka. Kitas dalykas - Lietuvos upių gyliai yra per maži. Trečias dalykas - norint gauti ES finansavimą, turi prisidėti ir Lietuva, o tokiu atveju turėtų prisidėti ir verslas. Tačiau jo suinteresuotumo nebuvo. Galų gale, pasirodė, kad panaudotos lėšos niekada neatsipirktų. Vien jau dėl to, kad upių gylis turėtų būti prižiūrimas nuolatos, reikėtų žemsiurbes turėti, kurios upes nuolat valytų, tad ir čia dar didelės išlaidos. Dar vienas komponentas - mūsų vasaros, ir ne tik, dažnai būna sausringos, o tai dar sumažintų gylį ir upės nebetiktų laivybai. Tai buvo įvertinta. Negana to, baltarusiai šliuzais dažnai reguliuoja vandens lygį, tad ir nuo jų sprendimo mūsų laivybos galimybė būtų priklausoma.