2 nuotr.Regiono saugumo situaciją, dvišalį bendradarbiavimą, NATO ir ES darbotvarkės klausimus antradienį vykusiame susitikime aptarė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir mūsų šalyje viešinti Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly.
„Esame dėkingai Prancūzijai už jos indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą - tai siunčia aiškią atgrasymo žinutę potencialiems agresoriams apie Aljanso vienybę ir pasirengimą gintis", - susitikime Prancūzijos ministrei dėkojo R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad Baltarusijos įvykiai tik dar kartą parodo trapią saugumo situaciją regione. „Visuomenės protestai Baltarusijoje ir jos visiška karinė integracija su Rusija nepalieka iliuzijų - Rusija išlieka didžiausia grėsme mūsų regione. Todėl kartu su sąjungininkais turime parodyti vieningą Aljanso atsaką", - sakė jis, akcentuodamas, kad tvirtas transatlantinis ryšys yra neatsiejamas nuo visos Europos saugumo.
Ministras taip pat padėkojo F. Parly už Prancūzijos karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje, paramą Baltijos oro policijos misijai, dalyvavimą ką tik Lietuvoje vykusiose antžeminėse oro gynybos pratybose „Tobruko palikimas". Tuo pačiu jis pažymėjo, kad Lietuva mato ir rimtai vertina grėsmes iš Pietų, todėl nuosekliai didina savo karių indėlį šiame regione.
„Turime parodyti vieningą Aljanso atsaką tiek į grėsmės Rytuose, tiek ir Pietuose", - sakė jis. Beveik pusė Lietuvos karių iš 120, šiuo metu dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, yra dislokuoti Afrikoje. Vienas geriausių Lietuvos bendradarbiavimo su Prancūzija karinių operacijų srityje pavyzdžių - Lietuvos indėlis į Prancūzijos nacionalinę operaciją „Sangaris" Centrinės Afrikos Respublikoje. Kaip konkrečią Lietuvos paramą Prancūzijai galima laikyti Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose Malyje (EUTM Mali) ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (EUTM RCA), taip pat - Jungtinių Tautų operacijoje Malyje MINUSMA.
Kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, R. Karoblis taip pat akcentavo būtinybę žymiai daugiau nei dabar investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES mastu, nes sąjungininkų karinio mobilumo užtikrinimas nedelsiant reaguojant į grėsmes rytiniame Baltijos jūros regione yra vienas svarbiausių atgrasymo ir gynybos planų elementų.
Vėliau antradienį ministrai R. Karoblis ir F. Parly vyks į Ruklą, kur dalyvaus Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikime su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe ir kovinėje grupėje tarnaujančiais Prancūzijos kariais.
Prancūzijos kontingentas pusmečio rotacijai į Lietuvą atvyko šių metų liepą. Prancūzijos karių kontingentą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje sudaro beveik 300 karių. Kaip ir kiti NATO kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabeno savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką, tarp kurių - kovos tankai „Leclerc", pėstininkų kovos mašinos VBCI.
Tai jau ketvirtasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungė prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse - NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupių Lietuvoje ir Estijoje veiklos. Pastarąjį kartą savo karius kovinei grupei Lietuvoje Prancūzija buvo atsiuntusi 2018 metais.
Nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro daugiau nei 1200 karių. Jai vadovauja Vokietija, o karius kovinei grupei taip pat yra skyrę Nyderlandai, Norvegija, Čekijos Respublika, Belgija, Islandija ir Liuksemburgas.
