Įžvelgia pinigų dalybas

Neseniai Lietuvos verslo konfederacija viešai kreipėsi į valdžios institucijas, prašydama stabdyti DNR planą. Konfederacijos pirmininkas tiesiai sako, kad toks planas yra tik pinigų dalybos. „Visi verslo pasiūlymai buvo nusiųsti į archyvą, o į dalybų eilę prie DNR gausybės rago išsirikiavo tik instituciniai žaidėjai. DNR plano moto tapo „greitai ir daug".

Visi pareiškėjai - instituciniai žaidėjai, vykdytojai - taip pat. Klausėme, kur rezultatai, kur transformacija, kur verslo įtraukimas. Kulminacija buvo Seimo priimtas įstatymas dėl naujos kelių mokesčio sistemos diegimo, kuriame tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad 90 mln. eurų naujos sistemos diegimui turi būti skirta iš DNR plano. O kas pamena, kokios dėl automobilių mokesčio vyko batalijos Seime, kurio tikslas buvo surinkti vos kelis milijonus eurų?

Verslo konfederacijos valdyboje sutarėme - gana. Prašome dabartinę ir būsimą valdžias stabdyti šitą pinigų dalinimo mašiną. Dėl mūsų visų gerovės", - sako Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas Andrius Romanovskis. Atkreiptas dėmesys, kad į DNR planą įtraukti projektai, nevertinant, kaip jie prisidės prie BVP augimo.

Prašyti stabdyti DNR planą jau buvo apsisprendusi ir Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. Jos pirmininkė Dalia Matukienė „Vakaro žinioms" sakė, kad verslas DNR plano kūrime nė nedalyvavo. „Reikia stabdyti šį planą ir iš naujo jį rimtai įvertinti. Šitas planas turi duoti pridėtinę vertę. Prisiūti kaukių ar kažko prigaminti galime, bet ar tai bus reikalinga ateityje? Verslas buvo pakviestas dalyvauti tik sprendžiant klausimą dėl konkrečių projektų finansavimo. O juos pateikė valstybinės institucijos. Ten verslui nelabai kas numatyta. Nebent tiems, kurie statys naujus universitetų fakultetus. Smulkiajam verslui iš ten neteks nieko", - sakė D.Matukienė.

Nauji planai nuvylė

Atsižvelgiant į verslininkų kritiką, vakar Seimo Biudžeto ir finansų komitete vyko paties DNR plano ir kitų pagalbos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, priemonių įgyvendinimo parlamentinė kontrolė. Čia paaiškėjo, kad nors buvo žadėta, kad ekonomiškai valstybė pasiruošusi įvairiems karantino scenarijams, verslas nesulauks tokios pagalbos, kokios tikėjosi.

Viena svarbiausių pagalbos verslui priemonių - subsidijos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka pranešė, kad subsidijas galėtų gauti įmonės, kurių apyvarta nuo kovo iki spalio mėn. krito 30 proc. Subsidijos siektų 25 proc. pernai sumokėto GPM dydžio. Tačiau ši priemonė negalėtų būti skirta didelėms įmonėms, kuriose yra daugiau kaip 250 darbuotojų. Šiai priemonei numatyta 150 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti 60 tūkst. įmonių.

Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas A.Romanovskis piktinosi tokiais planais: „Susiduriame su problema, kai viešai minimi skaičiai, kad paramos dydis yra 25 proc., bet buvo kalbama apie 50 proc. nuo GPM. Suprantu, kad ministrai nusprendė, jog paramos apimtis reikia mažinti. Taip pat buvome sutarę, kad remiamos buvo visos įmonės. Dabar jas norime eliminuoti. Tai yra verslo supriešinimas. Prašoma, kad šie kriterijai būtų peržiūrėti."

Jam antrino Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė: „Taip pat nesutinkame, kad reikėtų eliminuoti dideles įmones. Nes, pavyzdžiui, čia patenka restoranų ir kavinių tinklai. Mūsų sferoje dirba 42 tūkst. darbuotojų. Jeigu jie visi pereis į Užimtumo tarnybą, valstybei tai kainuos kelis kartus brangiau."

Rezultatų neanalizuoja

Komiteto narys Algirdas Butkevičius iškėlė klausimą, ar kas nors analizuoja, koks yra pagalbos verslui efektyvumas: „Kokią įtaką priemonės padarė Lietuvos ekonomikos stabilumo išsaugojimui, darbo rinkai, eksportui? Tai parodytų, ar racionaliai lėšos buvo suplanuotos ir panaudotos." Nuskambėjo atsakymas, kad tokia analizė nevyksta ir nėra kam tai įgyvendinti.

Pradėjus DNR plano klausimo nagrinėjimą, finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė iš karto pranešė, kad bendra DNR plano vertė nuo pirminės 6,3 mlrd. sumažėjo iki 5,8 mlrd. eurų. 500 mln. bendrosios infrastruktūros projektų buvo išbraukta, išgirdus socialinių partnerių kritiką.

Tik nedidelė suma pinigų DNR plane yra iš mūsų valstybės biudžeto. Didžiaja dalimi planui skirtas finansavimas - ES paskolintos lėšos. Pačiame plane yra daugybė projektų, kuriuos kuruoja skirtingos ministerijos.

Pavyzdžiui, 10 mln. eurų DNR plane numatyta skirti automobilių perdirbimo skatinimui. Projekto pagrįstumas remiasi 2012 m. atlikta studija. „Per tiek laiko elektromobilių rinkoje įvyko esminiai lūžiai. Kiek priemonių perdirbsite už tokią pinigų sumą? Šimtą automobilių? Nematau jokios ekonominės naudos", - sukritikavo Seimo narys Vytautas Gapšys. Buvo atsakyta, kad taip kuriama nauja verslo rūšis Lietuvoje.

Šiam projektui kritikos negailėjo ir verslo konfederacijos atstovas A.Romanovskis: „Transporto įmones ištiko šokas. Kai kalbama apie perdirbimą iš dyzelinio automobilio į ekologinį, tai, grubiai sakant, yra tas pats, kas kalkuliatorių perdirbti į kompiuterį. Tai yra pinigų taškymas." Viceministrė pasakė, kad būtent iš A.Romanovskio kolegų ir atėjo šis pasiūlymas.

36 mln. eurų skirti ieškant papildomų skrydžių krypčių į užsienio šalis ir siūlant nuolaidas. „Tai mes už tiek pirksime tuščius skrydžius ir lauksime, kol jie užsipildys?" - paklausė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Nuskambėjo atsakymas, kad taip siekiama, jog Lietuva būtų patrauklesnė verslui, o projektas po kelių metų turėtų save išlaikyti.

Taip pat buvo pristatyti tokie projektai kaip Šiaulių oro uosto ir traukinių stoties sujungimui reikalingos infrastruktūros sukūrimas, geležinkelių pervažų rekonstrukcijos, naujų technologijų diegimas aukštojo mokslo institucijose, COVID-19 moksliniai tyrimai, pažangios ekonomikos startuolis, pramonės skaitmeninimas, laisvų ekonominių zonų infrastruktūros kūrimas ir kt.

Ministerijų projektų pristatymai truko taip ilgai, kad didžioji dalis komiteto narių išsivaikščiojo, nesulaukę posėdžio pabaigos.