5 nuotr.Savivaldybės, planuodamos savo biudžetus, remiasi Finansų ministerijos prognozėmis. Pernai pastaroji apsiriko, tačiau maloniai, todėl visos be išimties savivaldybės surinko daugiau pajamų, nei tikėjosi. Bendra apsirikimo suma - 130,6 mln. eurų.
Iš viso pernai visos 60 savivaldybių kartu paėmus surinko 1 mlrd. 823,6 mln. eurų, o Finansų ministerijos prognozės buvo 130,6 mln. eurų kuklesnės (tiesa, tiek į gautas, tiek į prognozuotas pajamas neįskaičiuojami kai kurie mokesčiai - už aplinkos teršimą, valstybinius gamtos išteklius ir pan.). Visos kartu paėmus savivaldybės metinį planą įvykdė 107,7 proc., o geriausiai sekėsi Druskininkams - 117,9 proc. Ji netikėtai praturtėjo papildomais daugiau nei 2 mln. eurų.
Tiesa, vertinant pinigine išraiška labiausiai pasisekė Vilniui, surinkusiam apie 25 mln. papildomų eurų, tačiau šios savivaldybės ir biudžetas yra pats didžiausias.
Visos savivaldybės savo planus viršijo ketvirtus metus iš eilės, o prieš tai paskutinį kartą taip buvo atsitikę tik 2005 m. (tąkart bendrai visos savivaldybės planą įvykdė net 128,1 proc.). Prasčiausi metai per šį šimtmetį buvo 2009-ieji, kai planą įvykdė tik trys savivaldybės.
Kur gi savivaldybės deda viršplanines pajamas? Gal jas grąžina į šalies biudžetą? O gal paskutinėmis metų dienomis puola mokėti tryliktuosius atlyginimus ar prisiperka automobilių? Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, ilgametis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sako, kad nėra nei taip, nei taip: nei grąžina, nei išlaidauja.
„Matote, tos viršplaninės lėšos paprastai būna surenkamos jau sekančiais metais. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis už 2019 netus įplaukia 2020 m. sausį, todėl jos įskaičiuojamos jau į šių metų biudžetą. Pagal įstatymą savivaldybės biudžetus gali tvirtinti tik subalansuotus. O, pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybei vien einamiesiems darbams, kuriuos esame susiplanavę, trūksta 3-4 mln. eurų. Todėl tos lėšos iš karto numatomos šių metų reikmėms - socialinėms reikmėms, švietimui, projektams ir t.t.“ - paaiškino R.Malinauskas.
Mero teigimu, savivaldybės surinko daugiau, nei Finansų ministerija prognozavo, nes ne visas įplaukas galima numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, metų eigoje miestas ar rajonas laimi netikėtą projektą, netikėtai sugrįžta nemažai emigrantų ar kokia nors įmonė sugalvoja savivaldybėje steigti savo filialą, todėl atsiranda įplaukų, kurių neįmanoma prognozuoti iš anksto.
„Nepagauta žuvis dar nėra „tašėje“, todėl jos dar negalima valgyti“, - vaizdingai palygino R.Malinauskas.
Meras apgailestauja, kad pajamų prognozės nuleidžiamos iš viršaus, nederinant su savivaldybėmis, nors pastarosios geriau žino kai kuriuos vidinius niuansus.
