Žiūrint grynai matematiškai, per pirmus devynis mėnesius kiekviena savivaldybė vidutiniškai turėjo surinkti po 75 proc. planuojamų metinių pajamų. Tačiau šią kartelę įveikė tik Neringa (76,4 proc.). Visos kitos, išskyrus Kauno miestą (70,3 proc.), nepasiekė nė 70 proc. Visos savivaldybės kartu sudėjus surinko 1,269 mlrd. eurų, kai bendros planuojamos metinės pajamos - 1,88 mlrd. eurų. Tad rezultatas - 67,5 proc.

Pasvalio rajono (64,2 proc.) meras konservatorius Gintautas Gegužinskas „Vakaro žinioms" sakė, kad tokiems prastiems rezultatams daugiausiai įtakos turėjo pavasarinis karantinas, kai gyvenimas buvo paralyžiuotas. Tačiau ne vien jis, bet ir visas pandemijos laikotarpis.

„Per pavasarinį karantiną iš viso sustojo įmonės, todėl gyventojai beveik nemokėjo pajamų mokesčio, kuris yra pagrindinis savivaldybių biudžetų šaltinis. Pavyzdžiui, Pasvalio rajonas nuo pajamų plano atsilieka apie 680 tūkst. eurų. Tai - didelė suma, kai mūsų biudžetas su ES pinigais ir viskuo tėra 35 mln. eurų. Ir su tuo susiduria visa Lietuva. O dar prasidėjo rudeninis karantinas", - pastebėjo G.Gegužinskas.

Anot jo, Vyriausybė, paskelbusi du karantinus, pažadėjo, kad kitais metais savivaldybėms bus numatytos kompensacijos dėl negautų pajamų šiais metais. Tačiau pažadai kol kas tėra kalbos, jokie teisės aktai nepriimti. Merui kelia nerimą ir gruodis. Paprastai jis savivaldybės biudžetams būna pats dosniausias, mat per jį mokamos dvi algos (už lapkritį ir už gruodį, prieš pat Naujuosius metus), tad ir gyventojų pajamų mokestis padvigubėja, o tai būna suplanuojama jau metų pradžioje tvirtinant savivaldybių biudžetus. O dabar dėl naujojo karantino organizacijos paprasčiausiai gali neturėti pinigų metų pabaigoje išmokėti algoms.

Labiausiai nesiseka Pakruojo rajonui (61,2 proc.). Kitaip tariant, savivaldybė, remiantis Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, per 9 mėnesius surinko vos 8,27 mln. eurų, kai metinis planas - 13,5 mln. eurų.

Pakruojo rajono meras Saulius Margis „Vakaro žinioms" prisipažino, kad nei jis, nei jo komanda negali paaiškinti tokio prasto rodiklio, mat ši savivaldybė - išskirtinė, pavasarinis karantinas, kaip ir visas pandemijos laikotarpis, jai praktiškai neturėjo pakenkti dėl rajono specifikos.

„Mes nesuprantame priežasčių, nes mūsų pagrindinės įmonės yra dolomito kasimo, o jos dirba net didesniu pajėgumu nei dirbdavo, mat priėmė daugiau darbuotojų, viena netgi dirba trimis pamainomis - kiaurą parą. Per karantiną jos irgi nebuvo apribojusios veiklos. Mūsų rajonas - žemdirbystės, žemdirbiai per karantiną irgi nebuvo sustoję, viešasis sektorius ir per karantiną dirbo kaip dirbęs, nieko nebuvome išleidę atostogų, nebuvo prastovų.

Na, gal tik smulkusis verslas per karantiną kiek buvo sulėtinęs veiklą. Todėl nesuvokiame, kodėl tokie prasti rezultatai. Galbūt įmonės naudojasi galimybe atidėti mokesčius, tačiau, kiek šnekėjau su verslininkais, niekas mokesčių neatidėjo, todėl tai, kas vyksta, yra nesuvokiama. Galvoje skaičiai nesueina, tačiau skaičių negalima paneigti", - neslėpė S.Margis.

Meras tik guodžiasi, kad savivaldybėms Finansų ministerija yra suteikusi beprocentes paskolas, o Vyriausybė yra pažadėjusi, kad jų grąžinimas bus perkeltas į kitus metus (normaliais metais reikia grąžinti iki metų pabaigos). Kita vertus, pašnekovas pastebi, kad tokius įsipareigojimus davė kadenciją baigianti Vyriausybė, o ar šios įsipareigojimus vykdys naujoji - klausimas.