3 nuotr.APVA rengiami „Metų renovacijos projekto" rinkimai kviečia susipažinti su unikaliomis atnaujintų daugiabučių istorijomis iš visos Lietuvos. Pavyzdžiui, Birštone, Lelijų g. 7, ir Kuršėnuose, V. Kudirkos g. 34, stovinčių gyvenamųjų pastatų gyventojai po modernizacijos ne tik mažiau moka už šildymą, bet ir džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe.
Birštone stovinčio daugiabučio projekto administratorė Vilma Savukynienė pasakoja, kad renovuojant namą papildomų iššūkių kėlė miestelio kurortinis statusas.
„Birštonas, kaip kurortinis miestelis, rūpinasi savo išvaizda. Šis daugiabutis buvo renovuotas pirmasis kvartale, projektą prižiūrėjo miesto architektas, kad namo išvaizda atitiktų vieningą išplanavimą, todėl kiti daugiabučiai bus tvarkomi pagal šį pavyzdį. Ir rangovui tai buvo iššūkis, kadangi fasadas buvo nestandartinis, reikėjo derinti skirtingas medžiagas, sprendimus, sujungti plyteles su plokštėmis, taip pat šlaitinis čerpinis stogas turi savų ypatumų, bet rangovas susitvarkė", - pasakoja pašnekovė.
Tuo metu Kuršėnų daugiabutį gyventojai ryžosi atnaujinti paskatinti gerųjų pavyzdžių iš aplinkinių namų, kurie buvo sutvarkyti pasinaudojus valstybės parama. Kaip pasakoja projekto administratorius Eimantas Kirkutis, šis namas jau buvo senas ir susidėvėjęs, todėl avarinės tarnybos važiuodavo po kartą į mėnesį. Renovacija iš esmės prikėlė pastatą naujam gyvenimui.
Sumažėjo sąskaitos už šilumą
Po atnaujinimo Birštono daugiabučio energinio efektyvumo klasė iš E pakilo į B. Šiluminės energijos sutaupoma nuo beveik 300 kWh iki 100 kWh - dviem trečdaliais daugiau. Gyventojai renovacijos metu atsijungė nuo centralizuoto šildymo, pasirinko šildytis dujomis, taip pat po projekto įgyvendinimo gali reguliuoti šilumos poreikį.
Panašiais renovacijos rezultatais džiaugiasi ir Kuršėnų daugiabučio gyventojai: buvo pasiekta energinio efektyvumo B klasė, o sąskaitos už šildymą sumažėjo dvigubai. Be to, kiekviename bute įrengti termoreguliatoriai, todėl gyventojai individualiai gali susireguliuoti, kiek šilumos jiems reikia. Atnaujinant pastatą, buvo pasirinkta sutvarkyti viską, kas įmanoma: stogas, sienos, langai, balkonai, visos inžinerinės sistemos (karšto, šalto vandens, nuotekų, bendro naudojimo patalpų elektros instaliacija) ir laiptinės.
Įkvepia ir kitų namų gyventojus
Pasak E. Kirkučio, teigiamas renovacijos pavyzdys paskatina ir aplinkinių namų gyventojus priimti teisingus sprendimus: „Pastebime, kad sutvarkius bent vieną pastatą rajone, kitų namų gyventojus įkalbėti praktiškai nebereikia. Žmonės labiau pasitiki kaimynais nei pašaliniais specialistais ir mato renovacijos naudą praktiškai."
Jam antrina ir V. Savukynienė: „Dabar jau nebereikia gyventojų įtikinėti, realūs pavyzdžiai kalba už save, į mus kreipiasi tik dėl papildomos informacijos, gyventojai, kaimynai tarpusavyje pasikalba ir apsisprendžia."
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šie daugiabučiai dalyvauja „Metų renovacijos projekto" rinkimuose, kuriuos inicijuoja APVA. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai, tačiau prieš tai rekomenduojama susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą bei projekto privalumus gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.
Apie konkurse dalyvaujančius projektus žmonės gali sužinoti nuo balandžio 7 d. Facebook paskyroje „APVA daugiabučių modernizavimas" bei naujienų portale. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai - balsus bus galima atiduoti balandžio 21-27 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 28 d.
