7 nuotr.Vilniaus miesto savivaldybė už 300 tūkst. eurų suremontavo savo reprezentacines 19-ojo, 20-ojo aukšto patalpas, kur dirba meras Remigijus Šimašius ir būrys jo pavaduotojų. Matyt, nuo 2004 m., kai įsikėlė į Konstitucijos pr. dangoraižį, taip politinėse batalijose jį nustekeno, apdaužė, kad gėda svečiams parodyti? Tad dabar pinigai išleisti ne tik brangiems remontams, bet ir naujiems baldams. O tuo pat metu, kai savivaldybė taško vilniečių pinigus prabangai, sostinėje trūksta vaikų darželių. Šiukšlių išvežimas brangsta 40 proc. Krizinio nėštumo centras glaudžiasi dviejuose kambariukuose, mažesniuose nei R. Šimašiaus kabinetas.
Viešosios įstaigos „Krizinio nėštumo centro“ vadovė Zita Tomilinienė papasakojo, jog Vilniuje centras glaudžiasi M.K.Paco gatvėje. Bendras patalpų plotas, įskaitant koridorių, yra 50 kv. m.
„Ne, - patikino Z.Tomilinienė, - tikrai neužtenka. - Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Asta Kubilienė teiks Seimui siūlymą, kad Seimas įstatymu įpareigotų savivaldybes suteikti patalpas nėštumo krizių centrams ir hospisams. Reikia labai patalpų. Mes šias patalpas, kur dabar esame įsikūrę, gavome iš Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos. Panaudos būdu. Viename kambariuke konsultuojame moteris, patiriančias įvairias krizes. O kitame kambariuke ir koridoriuje išdėliotos dėžės su sauskelnėmis, vaikų drabužėliais, lovytėmis.
Į mus pagalbos kreipiasi ne tik vilnietės, bet ir kaunietės, šiaulietės, klaipėdietės. Per metus - apie 300 moterų. Galėtų kreiptis ir daugiau. Prašome gydytojų, kad informuotų apie mus. Būna įvairiausių krizių. Pavyzdžiui, moteris verčiama daryti abortą. Ar pati svarsto apie nėštumo nutraukimą. Arba po gimdymo ištikta depresijos. Mes stebime tokias moteris visą nėštumo periodą ir dar porą metų po gimdymo. Teikiame psichologinę pagalbą. Kuriame savipagalbos grupes.“
Didžiulį socialinį darbą atliekančiai organizacijai savivaldybė geranoriškai nesuteikia patalpų? Juk ne viskas yra matuojama įstatymu? O gal, kol nepastatė naujų darželių, suinteresuoti, kad vilnietės negimdytų? Galų gale už tuos pinigus, išleistus remontui, savivaldybė galėjo išnuomoti centrui patalpas privačiame sektoriuje. Bet ne. Tik meras atnaujintame kabinete švytės.“
„Savivaldybės vadovai, matyt, nelabai supranta nėštumo krizių prevencijos svarbos, - svarstė Z.Tomilinienė. - Daug organizacijų į savivaldybę kreipiasi, vis prašo patalpų, bet sako - jau išdalintos. Žinau, vienai nevyriausybinei organizacijai tokias apleistas patalpas davė, kad turės išleisti 50 tūkst. eurų remontui. Mes tokių pinigų neturime.
Kelerius metus teikėme projektus, kad savivaldybė finansuotų bent psichologų konsultacijas. Dešimt tūkstančių litų davė prieš šešerius metus, kai dar buvo litai, o po to jau negaudavome. Praradome viltį. Nors savivaldybei priklausančiose ligoninėse ar poliklinikose tikrai yra laisvų kabinetų. Galėtų mums išskirti bet kokį kabinetą psichologinėms konsultacijoms.
Nereikėtų jokių papildomų savivaldybės lėšų. Galėtų išnaudoti tuos resursus, kuriuos turi. Tai tik geranoriškumo klausimas. Bet nelabai tikiu, kad kas nors gali pasikeisti, kol Seimas įstatymu neįpareigos savivaldybių surasti mums patalpas.“
Situaciją komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Nijolė JAGELAVIČIENĖ:
Tokios tarybos dar neturėjome. Ta pati taryba J.Basana-vičiaus gatvės pusrūsio, išnuomoto kultūrininkams, kainą pakėlė apie septynis kartus. Nors kultūrinis projektas bus baigtas tik 2020 metų gruodžio 31 dieną, patalpų nuomos sąlygos keičiamos projekto eigoje. Kaip galima pašykštėti kultūrai ar moterims, ištiktoms krizės, pinigų?
Iš kiekvieno tarybos posėdžio išeiname susierzinę. Susirinko jaunimas, pats nesuprantantis, apie ką šnekama. Tik kilnoja rankytes ir krizena. Gavome lenteles, kur išleisti remontui skirti pinigai. 20-ajame aukšte remontuotas tik balkonas. Vien balkono plytelėms išleista 65 tūkst. eurų. Eisiu asmeniškai apžiūrėti, koks tas „auksinis“ balkonas. Jei išverstume kainas litais, būtų nesuvokiama. Ir tokia tarybos dauguma valdo sostinę, kurios biudžetas - arti milijardo eurų.
