1 nuotr.Artėjant metų sandūrai „Vakaro žinios" klausė žmonių, kokie buvo šie, jau nueinantys 2022-ieji. Su kokiais iššūkiais susidūrė miestai ir jų galvos, dėl ko džiaugiasi širdis, o kas liūdina.
Pasakoja Akmenės rajono meras Vitalijus MITROFANOVAS:
„Vienas pagrindinių 2022 metų pasiekimų - nepaisant įvairių vykdomų projektų, pavyko išlaikyti stabilų savivaldybės biudžetą, todėl turime iš ko išmokėti algas ir paskutinį metų mėnesį. Pasiruošėme Laisvos ekonominės zonos (LEZ) plėtrai. Turime 36 ha žemės plotą su komunikacijomis, nes įmonės, ateinančios į LEZ, reikalauja ir atitinkamos infrastruktūros - elektros, dujų, vandentiekio, lietaus nuotekų nutekėjimo trasų.
Korpusinių baldų gamykla turėjo pradėti veikti vasarą, bet pradės kitų metų sausį. Veikia medienos drožlių plokščių gamykla, ateina ir kitos gamyklos. Dar 12 ha pietinio LEZ bus įjungta į Šiaulių rajono tinklus. Bus sukurta daugiau nei 50 darbo vietų, 700 butų, viešbutis, prekybos centras ir taip bus padidintas viso Šiaulių regiono bendrasis vidaus produktas.
Mokomės iš nesėkmių, kurias statydami sporto ir sveikatingumo kompleksus patyrė kai kurios kitos savivaldybės, kuriose darbai užsitęsė. Norėjome, kad kompleksas būtų pastatytas per 2,5 metų. Nenorėjome, kad statyba užsitęstų 10 metų, kaip buvo statant biblioteką. Ją statė keturi rangovai, tai iš ko reikalauti atsakomybės? Per 10 metų, kol vieną kampą taisė, kitas griuvo.
Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos vertė - 14 mln. Eur, bet 10 proc. šios sumos, tai yra daugiau nei 3 milijonus skyrėme iš savivaldybės biudžeto lėšų. Aišku, infliacija pakoregavo statybų kainas, dėl kiekvienos anksčiau pasirašytos sutarties vėl reikia derėtis, tartis su rangovais. Dar užbaiginėjame projektą, kuris padės savivaldybei taupyti elektros energiją. Pereiname prie LED apšvietimo, kuris 4 kartus sunaudoja mažiau elektros nei kaitrinės lempos.
Projekto vertė - 3 mln. Eur, o iš jų 1,5 mln. skiriame mes. Šilumos ūkis naudoja biokurą. Tai irgi padeda taupyti energiją, bet klausimas apie taupymą gana neetiškas, nes tada atrodo, jog savivaldybė anksčiau netaupė, tik dabar pradėjo taupyti.
Aišku, galima pagalvoti, kad Akmenės rajono savivaldybė apžėlusi pinigais, bet mes taupėme mažindami kai kurias įstaigas. Pavyzdžiui, buvo trys darželiai, o dabar yra viena ikimokyklinio ugdymo įstaiga su 3 skyriais. Sumažėjo vadovų, biurokratijos, optimizuotas vaikų maitinimas. Privačiame versle galimos prastovos, o biudžetinėms įstaigoms tai neleidžiama, todėl, net tuo atveju, jei mokykla nedirbo, mokyklos virtuvės darbuotojams tekdavo mokėti pinigus.
O dabar, jei nėra paslaugos, jei moksleiviai nesimoko, privačiam maitintojui nemokame pinigų už maitinimą. O jei kas nors skundžiasi privatininkų maisto kokybe, tai kokybės reikia reikalauti, o ne sėdėti ir guostis.
Grįžtant prie sporto ir sveikatingumo centro, su rangovais apie pusmetį vyko derybos. Jonavos miestas pasistatė baseiną anksčiau, o mane rangovai jau pradeda vadinti „žydu", nes prie statybos darbų ir skaičių labai kabinėjuosi. Infliacija irgi koreguoja kainas, bet kitų metų gegužės 5-ąją jau turėtų pradėti veikti didžiulis kompleksas Akmenės rajone. Su dviejų takų baseinu, reabilitacija.
Didžiausias jau praeinančių metų iššūkis - ukrainiečiai. Palaikėme su Ukraina ryšius ir anksčiau, prieš karą, draugavome su Mariupoliu. Oficialiai pas mus gyvena apie 450 ukrainiečių, mokyklose mokosi apie 120 ukrainiečių vaikų, o vyresni paaugliai mokosi nuotoliniu būdu, kai pamokos dėstomos iš Ukrainos.
30 ukrainiečių gyvena vienos įmonės patalpose, kur anksčiau buvo darbuotojų kabinetai. Įrenginėjami dušai, skalbyklos, virtuvė. Sunkiai mums sekasi bendrauti su Migracijos departamentu. Kad ukrainietis gautų leidimą gyventi, turi važiuoti į Telšius ar Šiaulius. Lenkijoje užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijos patikėtos savivaldybėms, o pas mus - kosmosas, nors ukrainiečiai ir be vizų gali pas mus gyventi pusmetį. Jei per pusmetį jokio nusikaltimo nepadarė, tai ir po metų nepadarys.
Tiesa, rajone, kaip teigia statistika, gyventojų mažėja, bet man „nesueina galai". Kažkokia mistika. Kyla klausimas, kodėl, jei gyventojų mažėja, rajone brangsta būstai? Visi mokame ekonomikos pradžiamokslį, kad kainos priklauso nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Jei paklausa didesnė nei pasiūla, būstų kainos kyla. O dabar jos būtent kyla!
Buvo laikai, kai rajone už vieną litą buvo butai dovanojami, turime apie 380 daugiabučių, tarp jų - statytų Ventos ir N.Akmenės įmonių darbininkams, nes Venta ir Akmenė - jauni miestai, atitinkamai turi tik 60 ir 70 metų. Reikėjo daugiabučių darbininkams, o pramonei bankrutuojant, šie butai tapo beveik beverčiai. Kai kas galvojo, kad tapsime vos ne „bomžynu", bet dabar 120-130 daugiabučių renovuoti, o ir kitų butų niekas už vieną eurą nedovanoja. Dabar Akmenės senamiestyje už butą jau 50 tūkst. eurų prašo, namo be 100 tūkst. eurų nenusipirksi. Jei žmonės perka, vadinasi, tiki mūsų rajono perspektyva.
Be to, kaip sakiau, daugėja ukrainiečių. Vienas norvegas, rajone nusipirkęs 10 butų, siūlo juos išnuomoti ukrainiečiams. Rajone dirba ukrainiečių medikų, teatralų, atvykusių iš Mariupolio teatro, norime atidaryti sekmadieninę ukrainiečių mokyklą.
Nesuprantu žmonių, kurie skundžiasi, jog ne saviems padedame, bet ukrainiečiams. Viena pas mus atvykusi ukrainietė teisingai parašė, ar jie įsivaizduoja, kaip gyvena žmonės Ukrainoje be elektros, be šildymo, be vandentiekio, nuolat girdėdami apie žūstančius giminaičius. Moteris net pasisiūlė pasidalinti su nepatenkintais mūsų gyventojais maistu ar jiems padėti...
Bet pykstančių ant ukrainiečių nėra daug. Lietuvos Laimės indeksas - 6.3. Pagal tą pačią metodiką apskaičiavome ir mūsų rajono gyventojų laimės indeksą. O jis - 7,1, tai yra daug didesnis nei visos Lietuvos. Matyt, žmonės vertina mūsų savivaldybės darbus. Labai dėl to džiaugiuosi."
