1 nuotr.Šiemet aplinkos ministro įsakymu leista sumedžioti 175 vilkus. 50-čia daugiau nei praėjusiais metais. Pasak ministerijos, toks vilkų sumedžiojimo limitas nustatytas remiantis mokslininkų stebėjimais ir rekomendacijomis, siekiant išlaikyti tinkamą šių miško ekosistemai svarbių gyvūnų populiaciją. Būtinybe nustatyti maksimalius vilkų medžioklės limitus abejoja už vilkų išsaugojimą pasisakančios organizacijos. Bet ir jos sutinka, kad vilkų populiacija šiuo metu yra geros būklės. Tačiau nuo vilkų išpuolių visomis priemonėmis besiginantys gyvulių augintojai stveriasi už galvų ir prašo juos apsaugoti nuo įžūlėjančių plėšrūnų.
Sumedžiotieji - grynakraujai
Vos ne šeimininko akyse gyvulius pjaunančių vilkų elgesį bandoma pateisinti kalbomis, esą čia ne mūsų miškų pilkiai, o pakitusio elgesio šuns ir vilko mišrūnai plėšikauja. Tačiau dvejus metus sumedžiotų vilkų genetinius tyrimus vykdę VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai tokias kalbas neigia. Ištyrus 99 užpernai ir 118 praėjusiais metais sumedžiotų vilkų kraują įrodyta, kad sumedžiotieji - grynakraujai vilkai. Mišrūnais juos būtų galima laikyti, jei vilko ir šuns kraujo būtų po lygiai. „Jeigu būtų tų mišrūnų ir jie vaikštinėtų plačiai, ir tarp sumedžiotų tai atsispindėtų", - pastebi VDU ŽŪA mokslo darbuotoja dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė. Tik apie 2 proc. ištirtų vilkų kraujyje aptikta tolimoje gentyje įsimaišiusio šuns kraujo pėdsakų. Vėlesnėse kartose jie gimė iš vilko ryšio su vilku, augo tarp vilkų.
Visuose vadovėliuose rašoma, kad vilkai iš prigimties vengia žmogaus, kas atsitiko, kad dabartinių vilkų elgesys taip pakito? Dr. R.Špinkytės-Bačkaitienės manymu, lemti galėjo žmonių ir žvėrių suartėjimas. Žmonių pilna miškuose, jie landžioja į vilkų teritorijas, užtat ir vilkai elgiasi taip pat. Mokslininkė neneigė, kad kartais vilkams gali būti primetamas grynakraujų šunų siautėjimas. Išvyti žmonių ir susijungę į nedideles gaujas jie gali puldinėti gyvulius. Gali, bet niekas to neįrodė.
Vilkai žmogui negresia?
Pasak Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto daktaro, vyresniojo mokslo darbuotojo Vytauto Kesmino, išgirsti miške staugiant vilką jau ne retenybė. Kad vilkų problemą reikia spręsti ne emocijomis, nenori pripažinti tik vilkų gynėjai. „Tegul ta draugija, kuri vilkus gelbėja, nuvažiuoja ir pasižiūri, kas būna, kai vilkai išpjauna avis. Tegul padeda žmonėms išdraskytas avis palaidoti. Kai vilkai nemedžiojami, o žmogui jie gyvulius pjauna, žmogus pasijunta bejėgis. Kreipiasi į medžiotojus, jie pataria tverti aptvarus. Na, nėra taip, kad nuo vilkų galėtum apsisaugoti aptvarais, kad ir kokius juos tvertum. Tada vilkai ateina dieną. Pas vieną molėtiškį atsėlino 11 val.", - apgailestavo mokslo darbuotojas. Kompensacijos, kurias nukentėjusiems nuo vilkų sumoka valstybė, reikia sutikti, neadekvačios žalai. Dėl to žmonės labai pyksta, kai kurie nebemato prasmės verstis avininkyste. „Kiek gali valstybė vilkus išlaikyti? Turi būti pusiausvyra, reguliavimas", - teigia V.Kesminas.
Anot mokslininko, lieka tik laukti, kokie susiklostys išdrąsėjusių vilkų santykiai su žmonėmis. Jeigu tik pasitaikytų gilesnė žiema, maisto miške vilkams pradėtų stokoti, jie trauktų prie sodybų. Vienas vilkas žmogaus lenkiasi. Kas žino, kaip akis į akį susidūrusi su žmogum jaunų vilkų gauja elgtųsi?
Įsidrąsina lūšys
Gali būti, kad netolimoje ateityje teks reguliuoti ne tik vilkų, bet ir lūšių populiaciją. Rugsėjo mėnesį Žagarės regioninio parko teritorijoje sugautos dvi lūšys, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Šis plėšrus žinduolis šiose teritorijose nebuvo pastebėtas, tačiau šiemet lūšys taip įsidrąsino, kad net atėjo į Minčaičių ir Tarbūčių kaimų gyventojų sodybas ir pridarė nuostolių. Vienur papjovė avį, kitur - paukščius. Apie trečią lūšį pranešė Žiurių kaimo gyventojai, aptikę ją besišildančią saulėje. Tarp šių vietovių nemaži atstumai, o tai leidžia spręsti, kad lūšys šiame krašte jau gana paplitusios.
Lūšys įrašytos į Raudonąją knygą, jas medžioti uždrausta 1979 metais. Skaičiuojama, kad lūšių šiuo metu gyvena apie 100. Gamtos mokslo darbuotojų žodžiais, lūšių populiacija plinta ir jos jau ima daryti nuostolius.
Saugomi naikina saugomus
„Lūšis saugojom ir veisėme, o dabar matome, kad lūšių kai kuriose vietose atsirado per daug. Ir žinot, kas ten darosi? Ten mes turime Raudonojoje knygoje įrašytą baltąjį kiškį, tetervinus, kurtinius, kuriuos saugome. Tuose kvartaluose, kur lūšys susikoncentruoja, nebelieka nei saugomų paukščių, nei kiškių. Taujėnų biosferos masyve buvo apie 50 tetervinų, dabar nebėra nė vieno. Ne vien lūšys juos išpjovė, prisidėjo lapės, usūriniai šunys. Bet lūšys padarė juodžiausią darbą", - sakė V.Kesminas.
Anot mokslininko, lūšys pelėmis nesimaitina, joms reikia rimtesnio grobio. Pirmiausia kenčia stirnos, kiškiai, o kai jų nebelieka, tada lūšys traukia prie žmogaus, kur randa ką paimti. Kaip ir vilkai. „Jeigu norime išsaugoti vienus gyvūnus, o kitiems saugomiems suteikiame prioritetą, taip ir išeina", - neabejoja gamtos žinovas.
Faktai:
- Praėjusiais metais registruota 660 vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius, iš viso jie sudraskė 1802 avis, galvijus ir ožkas.
- Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėta daugiau nei 71 tūkst. eurų, šiemet iki rugsėjo - beveik 75 tūkst. eurų. Ūkininkai teigia, kad valstybės kompensacija padengia tik trečdalį patiriamos žalos.
- Šiuo metu vilkai skaičiuojami šeimomis. Teigiama, kad mūsų miškuose gyvena ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos.
