Mažų mokyklų likimas - aiškus

Neseniai paskelbus Lietuvos mokyklų reitingus, paaiškėjo, kad Lietuvoje esama mokyklų, visų dešimtokų matematikos pasiekimų vidurkis tesiekia vos 3 balus iš 10.

Tuo metu išlaidos vieno vaiko mokymui skiriasi iki 6-7 kartų, jos didžiausios prastus rezultatus demonstruojančiose mažose Vilniaus, Šiaulių, Alytaus rajonų mokyklose. Todėl ministras
A.Monkevičius prabilo apie tai, kad laikas griežtinti tokių mokyklų finansavimą, taip skatinant jas sparčiau įgyvendinti mokyklų tinklo optimizavimo pertvarkos įgyvendinimą.

Iš mažo miestelio kilęs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas įsitikinęs, kad mokinių skaičius neturi tapti vieninteliu kriterijumi, sprendžiant mokyklų likimą.

„Vaikų skaičius nebūtinai apibrėžia mokyklos reikalingumą. Būna mokyklų, kurios nors ir mažos, bet jos yra gyvos, mokytojai ten puikiai dirba ir jos tampa bendruomenės židiniu. Tuo pačiu yra didesnių mokyklų, kurios yra išlaikomos vien dėl politiškai svarbių vietų ar pozicijų rajone. Į tokias mokyklas vežami vaikai net iš miestų, tačiau pati mokykla nėra gyvybinga. Žinoma, yra ir vegetuojančių mokyklų. Nereikia laikyti mokyklų, kurių nereikia nei pedagogams, nei bendruomenei. Nereikia investuoti pinigų į pastatus. Todėl šiuo klausimu reikėtų ne spekuliuoti, bet kiekvieną atvejį vertinti atidžiai. Ir čia nebūtinai viską lemia vaikų skaičius. Yra ir daugiau svarbių veiksnių“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Navickas.

Ministro planams kritikos turi ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, toks ministerijos elgesys - nesąžiningas. „Nežinau, kaip būtų apibrėžiamos silpnos mokyklos. O dėl mažų mokyklų bent kiek aiškiau. Keičiant finansavimą ir nustatant klasės krepšelį, buvo kalbama, kad bus nustatytas mažiausias - 8 mokinių klasėje - skaičius. Buvo planuojama, jog esant mažesnei klasei, pusę krepšelio klasei privalo finansuoti savivaldybė.

Tai turėjo būti sąžiningas sprendimas. Bet Vyriausybės nutarimo projekte, kuris šiuo metu svarstymo stadijos, šią nuostatą siūlo įgyvendinti nuo 2020 m. Tai reiškia - atidėti vieneriems metams. Kai ministras vienu atveju laimina tokį atidėjimą, kitu atveju kalba, kad mažas mokyklas reikia uždaryti, manau, jis elgiasi nelabai sąžiningai, nes nepasako visko. Ministerija nusiplauna rankas ir palieka atsakomybę savivaldybėms“, - sako A.Jurgelevičius.

Jis įsitikinęs, kad chaosą švietime lemia ir tai, jog nėra konkretaus atsakingo žmogaus už šią sferą: „Mokyklų steigėjai - savivaldybės, o mokyklas finansuoja valstybė. Jau du šeimininkai. Atlyginimus pedagogams nuo šiol nustato mokyklų vadovai. Atsakomybės nėra iš ko pareikalauti, tad ir kaltų nėra.“

Pokyčiai profsąjungų žemėlapyje

Nuo šiol Lietuvos švietimo profesinių sąjungų žemėlapyje atsiranda naujas žaidėjas - Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Jos pirmininku tapo Egidijus Milešinas. Organizacija gimė susijungus Lietuvos švietimo profesinei sąjungai ir Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinei sąjungai. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius, taip siekiama mažinti profesinių sąjungų skaičių ir stiprinti jų galią.

Tačiau už jungimosi ribos taip ir liko A.Navicko vadovaujama profesinė sąjunga, jungianti daugiau kaip 5300 narių. „Siūlėme jungtis daug kartų, bet jie vengia. Matyt, nepasitiki savo jėgomis ir bijo vidinės konkurencijos didelėje organizacijoje, kad neprarastų įtakos“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Navickas.

A.Jurgelevičius patikino, kad jungtis su A.Navicku į bendrą darbą - neketina. „Paprastai jungiasi tos organizacijos, kurių tikslai ir metodai panašūs. Nėra jokių principų ar baimės dėl vidinės konkurencijos. Šios organizacijos šalia nematome. Manau, šio žmogaus tikslas yra ne mokytojų interesų gynimas, o kažkoks kitas. Tapti vienos organizacijos nariais kartu su žmonėmis, kurių elgesys neprognozuojamas ir nelogiškas, pavojinga visiems. Tai ne pirmininko, tai kolektyvinis sprendimas“, - sakė A.Jurgelevičius.