1 nuotr.Šiemet pasikeitus mokyklų finansavimo tvarkai, mažos mokyklos, ugdančios vaikus nedidelėse grupėse, rizikuoja netekti valstybės finansavimo. Negaunant klasės krepšelio, daliai jų gali tekti užverti duris. Ministerija tikina, kad bus ieškoma sprendimų, o tėvai baiminasi, kad nelikus mokyklėlių, neliks ir vietos, kur vaikai galėtų ugdytis kokybiškai, o ne būtų tik sraigteliai sistemoje.
Apie tai antradienį buvo diskutuota Seime surengtoje konferencijoje „Nevalstybinių mažųjų mokyklų kuriama vertė", kurią inicijavo Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. Jis pristatė 2021 m. atliktą tyrimą apie nevalstybines privačias pradines mokyklas ir jų ypatumus.
„Tyrimas parodė svarbiausius šių mokyklų ypatumus: įkurtos tėvų ir tėvų bendruomenių, mažos, puoselėjančios bendruomeniškumą.
Nevyriausybinėse mokyklose siekiame ugdyti visapusiškai išlavintas, laisvas, gamtą mylinčias asmenybes, gebančias pažinti savo gebėjimus bei juos lavinti. Čia visapusiškumas suprantamas kaip dalykinių ir socialinių kompetencijų lygiavertiškumas", - sakė K.Vilkauskas. Jis priminė, kad nuo šių metų įsigalioja ministerijos sprendimas nebefinansuoti klasių, kuriose yra mažiau nei 5 mokiniai.
Kritika ministerijai
Seimo narys Aidas Gedvilas sakė, kad pasigenda ministerijos geranoriškumo: „Susidūriau su tuo, kad ministerija abejingai reaguoja į susidariusią situaciją. Net kelis kartus skambinau į ministeriją ir nė vieno karto negavau man žadėtos informacijos, nebuvo jokio atgalinio ryšio.
Ministerijai patogiau, kad tokių mokyklų nebūtų. Ar nebijoma, kad išryškės skirtumai tarp valstybinių ir mažų mokyklų ugdymo efektyvumo ir kokybės?
Labai apmaudu, kad ministerija nesivadovauja ne tik geros mokyklos koncepcija, bet ir Švietimo įstatymu, kuriame nurodyta, kokią asmenybę mokykloje turime išugdyti: savarankišką, kūrybišką, dorą, patriotišką." Jis priminė, kad mažos nevalstybinės mokyklos turi pačios išlaikyti savo patalpas, negauna lėšų ūkiui, turi pačios apmokėti elektros sąskaitas.
Nekonkuruoja su valstybinėmis
Kardokų gamtos mokyklos vadovas Šarūnas Jankauskas sakė, kad šiuo metu diskutuojant su ministerija, lyg ir buvo pasiektas susitarimas, kad finansavimo gairės būtų pakeistos taip, jog mažos bendruomeninės mokyklos nenukentėtų. „Šios mokyklos nėra konkurentas valstybinėms mokykloms. Kaip kad nesukūrė konkurencijos valstybinei sistemai galimybė ugdytis šeimoje. Nesupuolė visi vaikai į ugdymą šeimoje.
Mažos bendruomeninės mokyklos kuria pridėtinę vertę, nes tie vaikai, kuriems sunku didelėse nevalstybinėse mokyklose, jie randa prieglobstį pas mus. Tai yra valstybinės švietimo programos papildymas kitokiu ugdymu. Pasikeitęs finansavimas sudarys situaciją, kai kurtis naujoms tokioms mokykloms nebebus finansinių galimybių", - sakė mokyklos vadovas.
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir mokiniai, kurie ugdosi tokio tipo mokyklose. Vienas iš jų, moksleivis Adomas Šironas, prisipažino, kad šiandien jam ypatinga diena: „Savo mokykloje jaučiuosi laisvai, galiu pats prisidėti prie savo mokyklos darbotvarkės keitimo. Gali skirtis pamokų ilgiai, mokymosi būdai, nėra vienodo nustatyto standarto. Pavyzdžiui, vieną savaitę daugiau laiko skiriama lietuvių kalbai, kitą savaitę - matematikai. Man tai padeda išbandyti įvairius mokymosi būdus, kartu su mokykla galime nuspręsti, kokie metodai geriausi. Man tai padeda įsisavinti žinias." Kita moksleivė, Smiltė Radzevičiūtė, taip pat džiaugėsi, kad mokykloje jos nuomonė yra svarbi.
Melkio mokyklos pradinių klasių mokytoja Vaidutė Karčinskienė pasakojo, kad mokyklos darbotvarkėje skiriamas dėmesys fiziniam, protiniam, kūrybiniam bei jausminiam ugdymui, atsižvelgiant į vaikų raidos etapus ir jų asmenines savybes bei poreikius.
„Pagrindiniai mokytojų uždavinys - rasti kelią į kiekvieno vaiko širdį, auginti bendrystę tarp suaugusių ir vaikų, savo pavyzdžiu perteikti vertybinius pagrindus. Nedidelis mokinių skaičius klasėje ir keli pagrindiniai mokytojai suteikia mums galimybę tai įgyvendinti. Mus renkasi šeimos, kurios nori kurti mokyklą drauge: prisidėti prie ugdymo proceso, dalyvauti mokyklos gyvenime, suteikti saugią aplinką savo vaikams", - sakė pedagogė.
Kvietė kalbėtis
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos koordinatorė Žydrūnė Marčiulionienė iškėlė klausimą, kodėl šeimos ieško alternatyvaus ugdymo vaikams: „Ypač jautrūs vaikai nepritampa valstybinės įstaigose: ten jie patiria patyčias, jiems netinka pamokų struktūra, tempas, vaikai negali atsiskleisti. Alternatyvaus ugdymo pedagogai praktikoje mato daug pavyzdžių, kai iš didelių mokyklų atėję mokiniai būna pervargę. To rezultatas - tyrimai rodo, kad mūsų vaikai mokykloje jaučiasi nelaimingiausi, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Netgi pirmaujame vaikų savižudybių statistikoje. Tai yra tragiška.
Mažose bendruomeninėse mokyklose mokytojai turi realias galimybes sukurti ryšį su kiekvienu vaiku. Ne todėl, kad kitur mokytojai būtų nekompetentingi. Valstybinėje mokykloje mokytojas yra prispaustas: jis turi tik 45 minutes pamokai ir 20-25 vaikus klasėje.
Kai išgirsime iš ministerijos kalbas apie mokinių skaičių klasėse mažinimą valstybinėse mokyklose, tik tuomet pradėsiu tikėti, kad pradedama galvoti apie ugdymo kokybės gerinimą. Dabar matome tik deklaracijas. Pradėkime kalbėti. Be kaltinimų ir nuoskaudų. Nustokime siekti įvaizdžio."
„Vakaro žinios" jau rašė, kad mažoms privačioms mokykloms buvo didelė staigmena pasikeitęs finansavimas. Todėl internete sukurta peticija, raginanti išsaugoti tokias mokyklas. Autoriai nurodo, kad peticija skirta Seimui ir Vyriausybei. Peticijos.lt portale esančią peticiją jau pasirašė beveik 2000 žmonių.
Peticijoje išsakomas apmaudas, kad svarstant klausimą dėl mokymo lėšų mažoms klasėms skyrimo nebuvo įtraukti mažų nevalstybinių alternatyvaus ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai, todėl prašoma sudaryti darbo grupę nutarimui vertinti. Taip pat siūloma netaikyti švietimo tinklo pertvarkos ir optimizavimo nuostatų nebiudžetinėms švietimo įstaigoms.
