Jau beveik tris savaites sostinės gatvėse veikiantys stacionarūs greičio matuokliai parodė, kad mūsų vairuotojams Kelių eismo taisyklių (KET) laikymasis yra svetimas dalykas. Per parą vien Vilniuje užregistruojama apie pusę tūkstančio tokių pažeidėjų, ir net neatrodo, kad šis skaičius imtų mažėti.
Nebaudžiamumas baigėsi
Beveik prieš pustrečių metų sostinėje pastatyti stacionarūs greičio matuokliai į pasivažinėti su vėjeliu mėgstančius vairuotojus „žiūrėjo“ labai atlaidžiai. Ne vienas greitį viršijęs, net ir palydėtas blykstelėjimo, pažeidėjas žinojo, kad dėl bausmės nėra ko jaudintis.
Tačiau situacija kardinaliai pasikeitė šių metų rugpjūčio 19 d. Nuo tada greičio mėgėjų nuotraukos vėl ėmė gulti ant policininkų stalo, o pranešimai apie padarytus pažeidimus jau pasiekė pirmuosius prasižengėlius.
„Anksčiau buvo daug pačių įvairiausių spekuliacijų. Savivaldybė sakė, kad matuokliai veikia, policija - kad neveikia. Viskas, jas reikia užmiršti. Atsakingai pareiškiu, kad nuo rugpjūčio 19 d. visi pažeidimai įtraukiami į Respublikinį administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą“, - patikino „Respubliką“ Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Paklaustas, ar bus nubausti iki minėtos rugpjūčio dienos pažeidimus padarę vairuotojai, G.Aliksandravičius sakė, kad nenorėtų to akcentuoti. Tačiau pridūrė, kad sutinka su kolega, kuris yra pasakęs, jog po archyvus policininkai nesikapstys.
Atgaline data pažeidimai nebus registruojami ne tik dėl to, kad atsekti juos būtų labai sudėtinga, bet ir siekiant išvengti galimo bylinėjimosi su savo kaltės nepripažįstančiais vairuotojais.
Įspūdingi skaičiai
Atrodo, kad sostinės teisėsaugininkams to daryti nereikės, nes ir per minėtas kelias savaites nedrausmingų greičio mėgėjų užfiksuota apsčiai.
„Situacija tokia, kad sostinės gyventojai ir svečiai, švelniai tariant, pamiršo, jog reikia laikytis kelių eismo taisyklių ir važinėti neviršijant leistino greičio. Skaičiai įspūdingi. Per dieną matuokliai vidutiniškai užfiksuoja net apie pusę tūkstančio pažeidėjų. Per tris praėjusio savaitgalio dienas, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, jų buvo 1591“, - dėl vairuotojų nedrausmingumo nuostabos neslėpė G.Aliksandravičius.
Per šį laikotarpį įspūdingų greičio rekordų neužfiksuota, tačiau ir jo viršijimas 40-50 kilometrų per valandą, pareigūnų teigimu, labai daug ką pasako.
„Išvada tokia, kad mūsų tautiečiai mėgsta pažeidinėti taisykles ir negali būti neprižiūrimi. Jie abejingi ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumui“, - konstatavo G.Aliksandravičius.
Policijos tolerancija mažėja
Pranešimų apie padarytus pažeidimus jau sulaukė ne tik gana solidžiai leistiną greitį gatvėse viršiję vairuotojai, bet ir manantieji, kad važiuoti 60 kilometrų per valandą greičiu yra lygiai tas pats, kaip ir 50 km/h.
„Nuo rugsėjo pradžios mūsų tolerancija pažeidėjams sumažėjo ir mes tikrai į juos žiūrėsime daug griežčiau. Stacionarūs matuokliai sureguliuoti taip, kad fiksuotų 10-12 kilometrų per valandą viršytą leistiną greitį. Ir tai padaryta ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje“, - sakė G.Aliksandravičius.
Už greitį, viršytą iki 10 km/h, gresia įspėjimas, 11-20 km/h - 40-100 litų, 21-30 km/h - 100-300 Lt, 31-40 km/h - 400-600 Lt, 41-50 km/h - 600-800 Lt baudos. Jei pastaruosius du administracinius teisės pažeidimus padarė vairuotojas, neturintis dvejų metų stažo, jam gresia ir vairuotojo pažymėjimo netekimas, atitinkamai 3-6 arba 6-12 mėnesių.
Viršijęs nustatytą greitį daugiau nei 50 km/h patyręs vairuotojas rizikuoja ne tik paploninti piniginę 1000-1500 litų ir netekti teisės vairuoti automobilį 1-3 mėnesius, bet ir savaitei atsidurti areštinėje prarasdamas vairuotojo pažymėjimą pusei metų.
Neturint nuobaudos ir geranoriškai sutinkant dėl padaryto KET pažeidimo, galima atsipirkti operatyviai sumokėjus tik pusę nustatytos baudos.
Pažeidėjams neparanki taika
Vilniuje esantys stacionarūs greičio matuokliai vėl „praregėjo“, kai buvo sudaryta taikos sutartis tarp juos prižiūrinčios bendrovės ir miesto savivaldybės. Ji galios iki metų pabaigos.
Ginčas tarp abiejų šalių truko nuo 2009 metų vidurio, kai dėl neva netinkamai teikiamų paslaugų savivaldybė vienašališkai nutraukė galiojančią sutartį.
Beveik iš karto nuo tada tarp vairuotojų ir pasklido žinia apie galimybę važinėti greičiau, nei leidžiama, ir likti už tai nenubaustam.
Šiuo metu sostinės gatvėse yra 49 greičio matuokliai. Juose pakaitomis įmontuojama 19 fotoradarų.
2003 metais pastatyti matuokliai iš karto pradėti laikyti viena efektyviausių priemonių greičio mėgėjams sudrausminti. Teigiama, kad juos įrengus sumažėjo avarijų ir jose nukentėjusių žmonių, o už pažeidimus nubausta tūkstančiai nedrausmingų vairuotojų.
Pastarųjų skaičius augo kaip ant mielių, per metus net keliais tūkstančiais. Pavyzdžiui, 2006 metais užfiksuoti 3222 pažeidimai, o 2007-aisiais - jau 6822.
Matuokliams neveikiant, vien pernai Vilniaus policininkai nubaudė per 10 tūkstančių pažeidėjų, jiems paskirta daugiau nei 2 milijonai litų baudų.
Keliuose daugiau nei gatvėse
KET pažeidėjų netrūksta ir Klaipėdoje. Joje yra 18 vietų, kur montuojamos pažeidėjus fiksuojančios kameros. Vienu metu uostamiestyje veikia penki stacionarūs greičio matuokliai. Jų vieta nuolat keičiama.
2008 metais pagal jų parodymus nubausti 5952, 2009 metais - 4000, pernai - 4300 vairuotojų.
Visoje šalyje šiuo metu veikia beveik 180 greičio matuoklių. Daugiausia, net 152, kaip radarai veikiančius valstybinės reikšmės keliuose yra įrengusi Automobilių kelių direkcija. Antroje vietoje pagal jų gausą yra Vilnius, trečia - Klaipėda.
Įdomiausia tai, kad Kaune kol kas pastatytas tik vienas greičio matuoklis. Kiti Lietuvos miestai jų neturi.
Valstybinės reikšmės keliuose eismo saugumu besirūpinantys įvairių šalies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai turi trylika automobilių, kuriuose įrengti greitį fiksuojantys prietaisai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
