4 nuotr.„Galima įvairiausių šiuolaikinių kiaušinių marginimo technikų iš interneto nusižiūrėti, bet niekas neatstos iš tėvų perimtų tradicijų“, - sako Kazlų Rūdos kūrėjų klubo „Kraitė“ narės. Prieš Velykas pakalbėti apie senąsias šio krašto kiaušinių dažymo tradicijas pakvietė kūrybingų šio krašto moterų vadovė Danutė Naujokaitienė.
Per gražūs daužyti
Apie Kazlų Rūdą, vienų skiriamą zanavykams, kitų - kapsams, Velykų stalas dažniausiai būdavo puošiamas peiliuku skutinėtais kiaušiniais. Gamtiniais dažais nudažyti, raštais, gėlytėmis, saulytėmis, giliukais išskutinėti kiaušiniai ridenti, daužyti per prabangūs. Tokie skirti dovanoti, keistis, dažnai spintutėje užslėpti sulaukia dar ne vienų Velykų. Kiaušinių stiprumą šeimyna bandydavo paprastesniais būdais, gamtinėmis medžiagomis išmargintais kiaušiniais. Vienose šeimose kiaušinių skutinėjimas būdavęs vyrų reikalas, bet dažniausiai kiaušinius, aptūptos smalsių vaikų, raižydavusios moterys. Dažyti dažniausiai būdavo naudojamas svogūnų lukštų nuoviras. Bet merkdavo ir į burokėlių rasalą, alksnių žievių, žolynų nuovirus.
Iš savo mamos dešimtis senųjų amatų, taip pat ir kiaušinių marginimo išmokusi D.Naujokaitienė sako, kad skutinėjami kiaušiniai dažniausiai skirti ne valgyti, todėl jie dažnai merkiami į drabužiams dažyti skirtus dažus, kad būtų ryškesni, spalvos nepakeistų. Jei tik jų lukštai neišplonėja ir nepradeda leisti kvapo, laikomi dešimt ir daugiau metų. Danutė raižanti kiaušinius su „visu turiniu“ ir išpūstus, tik lukštą. Tokius skutinėti reikia labai atsargiai. Apskritai kiaušinių skutinėti negali būdamas pavargęs, suirzęs. Stipresnis spūstelėjimas, ir kelių valandų darbas gali nueiti perniek. Pasak Danutės, skutinėti ir apskritai marginti netinka dideliuose paukštynuose auginamų vištų kiaušiniai, nes nelaisvėje laikomų vištų kiaušinių lukštai labai trapūs.
Kazlų Rūdoje gyvenanti Gražina Kalvaitienė kiaušinių skutinėjimo meno išmoko iš savo mamos. Mama raižiusi iš galvos. Įvairius raštus, ornamentus, gėlytes. „Nesu bandžiusi skutinėti tuščiavidurių kiaušinių, - prisipažįsta moteris. - Mano mama taip nedarė. Kiaušinius dažniausiai dažau su svogūnų lukštais. Bėda ta, kad su laiku lukštais dažyti kiaušiniai pablunka ir raštai nebe tokie ryškūs. Natūraliais dažais dažau pagal savo mamą.“ Skutinėti buvusi medikė Gražina naudoja medicininius skalpelius. Perkanti veterinarijos vaistinėse. Tik jie greit atšimpa. Moteris sako, kad vienam kiaušiniui išskutinėti dažniausiai prireikia visos dienos. Kai tiek daug darbo įdėta, gaila atiduoti valgyti. Tad jie daugiausia sueina dovanoms.
Savitai
Mažiausiai patyrusia kiaušinių marginimo specialiste senąja zanavykų technika save laiko Vida Radzevičienė. Skirtingai nei draugės, Vida naudoja kiaušinių marginimo vašku techniką. Zanavykai šį būdą vadina netipišku savo kraštui. Jis esąs labiau išplitęs Dzūkijoje. Vida nesibodi ir šiuolaikiškų kiaušinių puošybos būdų, kuriuos dažniausiai mėgsta dabartinis jaunimas. „Šį kiaušinuką išviriau, aptepiau kiaušinio baltymu ir apklijavau vienguba spalvota servetėle. Su senove gal bendra ir nedaug, bet gražu“, - šypsosi eksperimentuoti linkusi moteris.
Simboliais išdabinti
Kazlų Rūdos kūrybingų senjorių sambūriui ir Šakių tautodailininkų bendrijai „Dailius“ priklausančios tautodailininkės Genės Bučiūnienės kiaušiniai išmarginti labai preciziškai. „Pirmiausia kiaušinius išpučiu, po to nudažau. Dažniausiai dažau juoda spalva. Ant nudažytų ornamentus išsipiešiu pieštuku ir tik tada skutinėju“, - aiškino tautodailininkė. Kai kuriuos ornamentus išsiskaičiuoja net su liniuote. Pastarųjų metų kiaušinių ornamentus dailino baltų simboliais, o jie prasmę turi tik būdami labai tikslūs. Skutinėjimo vaikystėje mokėsi iš savo tėvelio. Tėtis, menininko gyslelę turėjęs stalius, kiaušinius skutinėjo dažniausiai gamtiniais ornamentais. Skutinėjo dėl savęs, šeimos. Genutės kiaušiniai daugiausia rodomi edukaciniuose užsiėmimuose, įvairiose šalies parodose. Kiaušiniais papuošia savo karpinių, dukters, keramikės Eglės Kurcikevičienės, darbų parodas.
„Mūsų visa šeima į meną linkusi - anūkė Reda svajoja apie grafikės kelią, anūkas Rokas į kalvystę linksta. Kaip anksčiau mes, vaikai, sutūpdavome aplink tėvelį, kai jis prieš Velykas su peiliuku rankose atsisėsdavo prie dažytų kiaušinių dubens, taip ir mūsų šeima prieš Velykas ima į rankas skutinėjimo įrankius“, - Genutė sako, kad vieną kiaušinį išskutinėti kartais jai prireikia 8-9 valandų. G.Bučiūnienė šalyje daugiau žinoma kaip karpinių meistrė, matyt, todėl jos išskutinėti kiaušiniai primena karpinių ažūrą.
Palikimas
Buvusiai elektros technikei D.Naujokaitienei, medicinos felčerei G.Kalvaitienei ir šuolių į vandenį meistrei bei trenerei G.Bučiūnienei Velykų kiaušinių dažymas yra tik vienas krašto kūrybinio paveldo akcentų. Danutės ir Gražinos mamos - buvusios audėjos. Gražinos mama audė rankšluosčius, Danutės - garsi rinktinių lovatiesių, juostų audėja Stasė Oželienė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kartu su mama per dvejus metus D.Naujokaitienė išaudė 24 komplektus tautinių rūbų. Tautines juostas tautiniams kolektyvams su mažomis staklėmis audžia iki šiol. Neskaičiuodama, kad tai labai didelis ir labai menkai įvertintas darbas. Danutės namuose tebestovi tarpukariu tėvelio pagamintos ir mamai prieš vestuves padovanotos raižytos staklės. D.Naujokaitienė audimui atsidėti nebeturinti laiko ir apgailestauja nežinanti, kas jomis aus.
Kūrybine veikla moteris užsiima jau apie 50 metų. Dalyvauja parodose su savo įvairiais rankdarbiais, siuviniais, mezginiais. Turėjo daug mokinių. Savo kūryba ji pasižymėjo Lietuvos liaudies dailės konkurso „Aukso vainikas“ regioniniame ture. Dar geriau sekėsi jos kruopščiajai draugei G.Kalvaitienei. 2013 m. Gražina tapo „Aukso vainiko“ regioninio turo laimėtoja, o 2014 m. įvertinta to paties konkurso respublikiniame ture. Parodai ji pateikė labai dailius nertus pagalvių įsiuvus ir prie mamos austų rankšluosčių pritaikytus nėrinius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
