respublika.lt

M. Jasulaitis: pedofilija gali būti pripažinta dar viena lytine orientacija + svarbus Vito TOMKAUS trigrašis!!! (106)

2021 gegužės 15 07:40:06
Agnė Kairiūnaitė

Pasaulio sveikatos organizacijoje svarstoma pedofiliją pripažinti dar viena lytine orientacija, o jos priežastys gali slypėti vaikystėje patirtose fiziologinėse traumose. Taip LRT RADIJUI sako psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis. Psichologė dr. Aistė Pranckevičienė teigia, kad netinkamas seksualinis elgesys - tarsi negeras ciklas, kuris prasideda ankstyvoje vaikystėje, pačiam patyrus seksualinę prievartą, neturint empatijos ar socialinių įgūdžių.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pedofilija gali būti pripažinta dar viena lytine orientacija. LRT.lt nuotr.

 

- Kaip pasireiškia netinkamas seksualinis elgesys? Kas, mokslo požiūriu, yra tinkamas ir netinkamas elgesys?
A. Pranckevičienė: Apie netinkamą seksualinį elgesį galima kalbėti dviem aspektais. Viena jo forma - seksualinis elgesys, nukreiptas į kitus. Jo kriterijai - sutikimo tokiam elgesiui nebuvimas, nesutikimas užsiimti seksualiniais santykiais, jėgos disbalansas, kai žmogus verčiamas užsiimti tokiais santykiais, naudojama fizinė ar psichologinė prievarta. Toks netinkamas elgesys gali būti labai įvairus - nuo žodžių ir netinkamo turinio komentarų tiesiogiai iki žinutės ar pasisakymo elektroninėje erdvėje. Bet visi jie verčia kitą žmogų jaustis blogai, daro emocinę žalą.

Kita netinkamo seksualinio elgesio forma, apie kurią kalbama gerokai mažiau, - netinkamas seksualinis elgesys, kenkiantis pačiam žmogui. Tiesioginės žalos kitiems nėra, tačiau toks elgesys žalingas pačiam juo užsiimančiam žmogui. Tokio netinkamo elgesio pavyzdys - priklausomybė nuo masturbacijos. Šiai netinkamo seksualinio elgesio formai dažnai būdingas sunkumas suvaldyti savo seksualinius impulsus, įkyrus noras kartoti tokį elgesį. Dėl to nukenčia realūs santykiai, kartais jie visai išnyksta, jų nebėra. Žmogus tampa priklausomas nuo savo poreikių patenkinimo.

- Galbūt netinkamas seksualinis elgesys dažnai tiesiog nesuvokiamas kaip problema?
A. Pranckevičienė: Taip, kritikos nebuvimas - viena pagrindinių problemų. Netinkamą seksualinį elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos yra vienas iš veiksnių, kuris tai lemia. Jei manoma, kad priversti moterį turėti seksualinių santykių nėra bloga, tai ir daroma. Kodėl žmogus turi kreiptis pagalbos, ypač jei nieko nedaro ir auka, tuo nesiskundžia. Tai pateisinama tiek aplinkos, tiek paties žmogaus, taip besielgiančio.

- Kaip jums atrodo, dėl kokių priežasčių susiformuoja polinkis į netinkamą seksualinį elgesį?
A. Pranckevičienė: Vienareikšmio atsakymo turbūt nėra - kiek žmonių, tiek ir kelių, kurie atveda į netinkamą seksualinį elgesį. Tačiau gana vieningai sutariama, kad vienas didesnių rizikos veiksnių yra skaudi ankstyva žmogaus patirtis, kai vaikas vaikystėje atstumiamas, traumuojamas, neprižiūrimas tėvų.

Dažnai žmonės, pasižymintys netinkamu seksualiniu elgesiu, yra patys patyrę seksualinę prievartą. Statistika rodo, kad net iki 80 proc. žmonių, teisiamų už seksualinius nusikaltimus, praeityje patys yra buvę aukomis.

Tai tarsi negeras ciklas, kuris prasideda ankstyvoje vaikystėje, pačiam patyrus seksualinę prievartą. Tačiau šalia to gali būti daugelis kitų veiksnių, skatinančių netinkamą seksualinį elgesį. Pavyzdžiui, socialinių įgūdžių stoka, artimų santykių neturėjimas, negebėjimas užmegzti ir palaikyti visaverčių santykių.

Įtakos turi ir empatijos stoka, tai yra negebėjimas įsijausti į kito žmogaus jausmus ir patirtis. Tuomet žmogus neturi įgūdžių suprasti, ką jaučia kitas, kai prie to kito priekabiaujama. Problema yra ir įvairių medžiagų vartojimas, savikontrolės įgūdžių stoka.

- Taigi duomenų apie netinkamo seksualinio elgesio mastus Lietuvoje kaip ir nėra?
A. Pranckevičienė: Tiesioginių duomenų nėra, turime tik statistiką, kai tai tampa nusikaltimu - kai įvyksta išžaginimas, grubus priekabiavimas. Tačiau tikrąjį mastą turbūt įsivaizduoti ne taip jau sunku. Statistika rodo, kad trečdalis Lietuvos moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje. Paprastai tas smurtas mišrus - tai ir fizinė, ir psichologinė prievarta, o su tuo būna sumišęs ir seksualinis smurtas.

Taigi tokio elgesio mastai yra didžiuliai, Lietuvos duomenys nedaug kuo skiriasi nuo pasaulinių duomenų. Pavyzdžiui, JAV tyrimai rodo, kad viena iš keturių mergaičių ir vienas iš septynių berniukų patiria vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą iki 18 metų. Tai tikrai egzistuoja, bet mes tai gana gerai toleruojame ir pradedame kalbėti tik tuomet, kai tai tampa problema.

- Kiekvienas atvejis individualus, bet kaip manote, kokios giluminės priežastys sukelia seksualinio elgesio sutrikimus?
M. Jasulaitis: Pritariu tam, ką pasakė mano kolegė. Norėčiau apie tai, kas kalbėta, pasisakyti iš kitos pusės ir pakalbėti apie tuos, kurie patiria seksualinę prievartą. Jie, kaip ir buvo minėta, neretai paskui tampa prievartautojais ir priekabiautojais. Atliekant tyrimus išsiskiria tokie dalykai, iš kurių vieni yra socioekonominiai veiksniai.

Tai reiškia, kad yra svarbu, kaip gyvena šeima, nes būtent skurdžiau gyvenančių šeimų vaikai dažniau prievartaujami arba prie jų dažniau priekabiaujama. Kitas dalykas - emocinis apleistumas. Kiek su tuo vaiku bendraujama, kiek jis turi galimybių kalbėti arba kažkam išsipasakoti? Su tuo susijęs ir empatijos vystymasis.

Dar vienas svarbus dalykas - savivertės jausmas. Kiek vaikas sugeba pamilti ir įvertinti save, suprasti, kad jis yra svarbus? Viskas prasideda nuo paties žmogaus. Jei asmuo nevertina savęs, tai nevertint ir kito žmogaus ateityje. Tai susiję su šeimos darna, taip pat - su institucijomis. Ar vaikas gyvena šeimoje, ar auga globos namuose ir pan.

- Apie aukas kalbama daugiau. Bet kiek svarbu kalbėti ir suvokti netinkamo seksualinio elgesio priežastis tų žmonių, kurie taip elgiasi?
A. Pranckevičienė: Manau, kad šia tema kabama per mažai. Jei kalbame ir visą dėmesį skiriame tik pagalbai aukoms, tai praleidžiame kitą svarbų dalyką -ką daryti su tais, kurie priekabiavo, kurie nusikalto. Mes galime juos uždaryti į kalėjimus, bet jie iš ten išeis. O kalėjimas nėra gydymas.

Jei mes nieko nedarome, kad pakeistume jų elgesį, tai didelė tikimybė, kad toks elgesys bus kartojamas. Būtina apie tai kalbėti. Iš specialistų galima išgirsti daug pesimizmo apie tai, kad su žmonėmis, padariusiais seksualinius nusikaltimus, jau nieko negalima padaryti.

Visgi tyrimai rodo ką kita, ypač jei nusižengimai buvo padaryti impulsyviai, dėl netinkamų nuostatų. Tokiems žmonėms tas nuostatas galima pakeisti, sėkmės procentas tikrai didelis. Lietuvoje jau pradedami kaupti duomenys, pradedama dirbti su seksualiniais nusikaltėliais.

Klaidinga manyti, kad toks darbas gali būti atliekamas tik institucijoje - kad psichologas dirbtų kalėjime. Efektyviau būtų perkėlus tą pagalbą į bendruomenę, kad žmogus neprarastų socialinių santykių, išsilavinimo, darbinių kontaktų. Visa tai užtikrintų, kad ateityje jis turės tinkamą socialinę adaptaciją, galės prisitaikyti ir nebekartoti klaidų.

M. Jasulaitis: Dirbant su šia žmonių  grupe yra nelengva perlipti per savo vidinius barjerus. Kalbant su kolegomis arba girdint tai, kas sakoma visuomenėje, aišku tai, kad pas mus daug netolerancijos. Jeigu kalbama apie tai, kaip padėti pedofilui, tai dažnai galima išgirsti, kad jokios pagalbos čia būti negali, reikia juos sunaikinti, ir viskas.

Tam tikri dalykai yra tabu, bet, žvelgiant istoriškai, buvo įvairių laikotarpių. Pavyzdžiui, senovės Graikijoje pedofilija buvo įteisinta ir net laikoma geriau nei santykiavimas su moterimi. Rytų šalyse amžius, kuriuo apibrėžiamas gebėjimas lytiškai santykiauti yra labai skirtingas.

Paskutiniai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) svarstymai susiję su pedofilijos pripažinimu dar viena lytine orientacija. Tai gali būti pripažinta kaip orientacija, kai žmogus turi trauką vaikams dėl tam tikrų dalykų. Genetinis faktorius dar nėra nustatytas, bet pedofilijos vystymuisi įtakos gali turėti fiziologinės traumos, pavyzdžiui, smegenų, patirtos vaikystėje. Taip žmogus jaučia tą trauką. Ne dėl to, kad jis ištvirkęs ar nori išskirtinio elgesio. Tiesiog jam labai nepasisekė.

Su tuo susidūręs, toks žmogus nežino, kaip elgtis. O bandydamas savo seksualumą realizuoti jis gali žaloti kitus visuomenės narius. Dirbant su tokiu žmogumi svarbu padėti jam suvokti savo impulsus, išmokyti juos valdyti. Tokiems žmonėms labai svarbi alkoholio, psichoaktyvių medžiagų kontrolė. Nes viena yra tai, kad žmogaus galvoje yra impulsas, o kita - kai leidžiama jam realizuotis.

PSO svarsto apie pedofiliją, bet tai vis tiek įvardijama kaip nukrypimas, net jei tai bus pripažinta dar viena orientacija. Bet kokiu atveju, nekalbama apie tokio elgesio teisėtumą, už jį baudžiama ir manau, kad tai nesikeis.

 

Santrumpa iš LRT.lt straipsnio, publikuoto 2016 metais.

Vito Tomkaus trigrašis: Jei kam nors dar neaišku, kodėl žūtbūt reikia skubiai rinktis sostinės Vingio parke, dar kartą įdėmiai perskaitykite šį ne "Respublikos", o LRT radijuje ir portale prieš penkis metus skelbtą straipsnį. Teigiama, kad PSO jau žada PEDOFILIJĄ įtraukti į LGBT ilgų ligų sąrašą. Kas dar kam neaišku?! Lietuvi, gelbėk savo vaikus!!!

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (106)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s