Lyčiai jautri kalba pagal VU

Gairės iškart kirto vyrams. Tiems visiems, pasak feminisčių, mačo, dominavusiems šimtmečiais. Anot gairių, susitarimas vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenęs ir dažnai diskriminacinis.

Tai ką daryti? Jei medis, ne medė, o lietus - ne lietė, o langas - ne langė. Netgi universitetas - ne universitetė! Gal susitarti vartoti moteriškąją giminę kaip neutralią? Kad susitarimas nebūtų diskriminacinis? Tačiau gairės siūlo kai kuriuos žodžius su aiškiais gramatinės giminės, o su ja - lyties požymiais kūrybiškai apeiti. Subtiliai bei jautriai. Tarkime, vietoj žodžių „studentas", „studentė", rašyti „stud." Tiesa, kūrybiški lietuviai, nepriklausantys VU bendruomenei, todėl nebijantys, ką apie juos pagalvos universiteto rektoratas, vis vien vartos vyriškąją giminę. Vadins studentiją „studais". Ir pasiteisins, jog lyčių lygybė yra, nes studentija - moteriškos giminės žodis.

Kaip nustatyti lytį?

Gairėse kalbama, jog „tarp VU bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės moters/vyro lyties ir gramatinės giminės sistemos, o mūsų spėjimas, remiantis išore, gali būti klaidingas. Todėl, vadovaujantis bendru pagarbos principu, bendraujant žodžiu ir raštu, vertėtų kreiptis taip ir vartoti tokias giminės formas ar jų atitikmenis, kokias renkasi pats žmogus".

O jei žmogus tyli ir iškart neprisipažįsta, kokios jis manosi esantis lyties?

Jei aklai stengtumės įtikti gairėms, akademinės bendruomenės nariai, matyt, turėtų tapti labai įkyrūs ir smalsūs. Netgi nemandagūs ir juolab nesubtilūs. Nekreipiant dėmesio į asmens privatumą, tektų įkyriai iškamantinėti statistinį akademinės bendruomenės vienetą/-ę, kokios ji/-jis lyties. Mergytė Petras ar berniukas Petras. Ir kuo greičiau. Kol dar neįsižeidė, jog dėstytojas ne į tą lytį kreipiasi. Jei žmogus gėdingai muistosi, kikena, Petrą vidumi būtų galima priskirti prie mergaičių, o išoriškai - vis vien Petras! Stūkso prieš akis mūru! O jei kolega nestabilus? Vieną savaitę jaučiasi moterimi, kitą savaitę - vyru, o trečią savaitę - jau anapus binarinės lyčių sistemos ir VU kolegių/-ų. Na ir kaip tada elgtis? Kad bendravimas būtų priimtas visoms trims koleg. P lytims?

Matyt, teks elgtis biurokratiškai. Jei nepasiskiepiję VU studentai kas 48 val. turi testuotis dėl COVID-19, tai lytiškai neapsisprendę koleg. turėtų kas 48 val. pranešinėti, kokios jie „einamuoju momentu" lyties. Kad kiti koleg. galėtų jautriai ir subtiliai prisiderinti. Savo kalbinėmis išraiškomis. Kitas būdas išsiaiškinti lytį - budėti prie VU tualetų.

Žalgirio mūšį laimėjo Vytautė Didysis

Gairės neslepia, jog ilgainiui vienos formos prigis, kitos išnyks, vienos paplis ir taps įprastos, netgi taps tradicinėmis, o kitos liks tik individualios raiškos erdvėje. Prognozuojama, jog atsiras ir visiškai naujų formų, kaip elgtis, kalbėti ir rašyti lyčiai jautria kalba. Tarp pagrindinių jautrumo lyčiai kalbinių strategijų minima ir lyties žymėjimo vengimo strategija. Netgi užsimenama, jog vietoj žodžio „žmogus" būtų galima vartoti naujadarą „žmoga". Mat, kaip teigiama gairėse, vartoti vyrišką giminę, kaip neutralią, yra atgyvena.

O kodėl vietoj „žmoga" nepavartojus indoeuropietiškos prokalbės „žmuo". Indoeuropiečiai, anot lingvistų, būtent taip vadino žmogiškąją būtybę. Pavyzdžiui, „žmuo ir šuo bėgioja Ving park." Būtų ir pažangu, ir jautru, ir indoeuropietiška. Šuo, matyt, neprieštarautų.

Visgi VU gairių sumanytojai tikina, kad siūlymai gramatikos nelies. Veiks tik kalbinio elgesio ir etiketo srityse, kurios nuolat kinta su visuomene ir turi daug variantų. Neslepiama, jog toks yra VU Senato ideologinis apsisprendimas.

Tad, vadovaujantis etiketu, akademinės bendruomenės susibūrimuose galios ne tik aprangos kodai, bet ir kalbinio elgesio kodai. O susibūrimą bus galima užprotokoluoti taip: „Stud., dėst., rekt. ir prorekt. susitiko su sveč. iš Australij. ir Hondur. Susitikim. kalbėta apie visuomen." Bet kaip kalbėti lytiškai neutraliai, jei sveč. iš Austral. vardu Džonas?

Žadama, jog prievartos nebus. Esą niekas negali nurodyti, kokias būtent lyčiai jautrias kalbos formas ir kokia apimtimi vartoti, tačiau iš VU bendruomenės tikimasi kalbinio sąmoningumo.

Humanitarams, ypač turintiems lakią vaizduotę, prisiderinti prie gairių rekomendacijų bus lengviau. Kaip nors išlaviruos. Pavyzdžiui, vieną kartą praneš, kad Žalgirio mūšį laimėjo Vytautė, kitąkart Vytautas, o trečiąkart Vyt. Nepainioti su Vyčiu. O šit chemikams bus sudėtingiau. Šarminis metalas kalis gali virsi kale, o chemijos mokslas mutuoti į zoologiją, kinologiją ir... Prancūzijos uostą.

Komentuoja psichologas, rašytojas  Vytautas ČEPAS:

Kiekviena revoliucija ar judėjimas būtinai nori kažką patobulinti. Po bolševikų Didžiosios Spalio revoliucijos taip pat pradėta kalbos ir šeimos reforma. Žodį „ponas" pakeitė „draugas". Už žodį „ponas" net sušaudydavo, buvo ir tokių atsitikimų.

Taip ir pas mus dabar reformos vyksta. Šeimas pradėjo taršyti, kraipyti, kad ne taip mylėjo, ne taip gulėjo, ne pro tą vietą vaikus darė. Gaila, kad toks garbingas, seniausias Lietuvos universitetas tokiomis gairėmis užsiima. Bet sakau - liepk durniui melstis, tai kakta grindis pramuš.

Dėstytojai, atėję į auditoriją, kurioje vien merginos, juk anksčiau nesakė - „sveiki, vyrukai". Ir aš universitete dėstydamas taip niekada nesakydavau. Nėra poreikio akcentuoti lyčiai jautrią kalbą. O padaryti trečią lytį - kaip tai atrodys?

Iniciatyva neprivaloma, bet universiteto vadovybės noras pasimelsti garsiau už kitus - šlykštokas ganėtinai. Suprantu, studentai durniavo ir durniuoja visais laikais, aš pats Vilniaus universitetą baigiau, žinau, kad visko būna, bet išleisti gaires, kaip kalbėti?.. Gal geriau visai lietuvių kalba nedėstyti, pasirinkti anglų kalbą - ir nebus problemos.

Žmonės patys nesupranta, ką jie daro. Mūsų garsaus universiteto rektorius, istorikas turi žinoti, kaip lietuvių kalba buvo niekinama. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas parašytas gudų kalba, lenkai irgi pretenzijas reiškia, o dabar imkim ir po kruopelytę savo kalbą išdraskykim ir pabarstykim.

Aš Klaipėdoje inicijavau paminklą mirusiems lietuvių kalbos žodžiams. Žodžiai vartojami, kol jie reikalingi, o vėliau vis rečiau vartojami, kol dingsta. Žodžiai, kaip ir žmonės, gimsta, gyvena, sensta, numiršta. Pavyzdžiui, „žagata" - šarka, „varkalis" - vario kalėjas. Daug buvo žodžių, kurie jau numirė. Yra kalbos vystymosi dėsniai ir nereikia į juos kištis.

Kai išgirdau apie Vilniaus universitete siūlomą lyčiai neutralią kalbą, maniau, kad kažkas pajuokavo. Per daug jautriai reaguoju į dirbtinį kalbos sudrausminimą. Lyg žmogui sakytų - tu ten eik, taip daryk. Taip neturi būti. Kalba vystosi pagal savo dėsnius.

Gairės - tai grubus, ciniškas nesiskaitymas su lietuvių kalba, viena seniausių dar gyvų kalbų pasaulyje. Kalbos vystymosi negalima paskubinti. Negali padaryti, kad moteris pagimdytų po 5, o ne po 9 mėnesių. Jei pagimdo anksčiau, būna problemų, todėl ir kalbos negalima nei skubinti, nei dirbtinai keisti, nes skubindami tik ją pražudysime. Bendrausime vieni kitų jau nesuprasdami.

Anatomijoje visi kaulų pavadinimai yra vyriški. Veido kaulai turi tik du moteriškus pavadinimus. Automobilių detalės - irgi retai moteriškos giminės. Niekas nesako „ratė, vairė, riebokšlė". Kai pradėsime gimines painioti, nesusikalbėsime lietuviškai.