LTG: iki 2030 m. Baltijos šalių sistema bus visiškai integruota į Europą

LTG teigimu, „FREE Rail“ programa leis sukurti ir įgyvendinti Baltijos regionui pritaikytą geležinkelių veiklos modelį, pagrįstą Europos Sąjungos (ES) geležinkelių standartais, geriausia praktika ir suderintą su plačiosios vėžės specifika (EU+).

Pasak Grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, per ateinančius septynerius metus LTG sieks įgyvendinti technologinę Baltijos šalių geležinkelių integraciją, pakeisti informacinę sistemą į vakarietišką.

„Tie darbai yra prasidėję pakankamai seniai, programa dabar tiesiog įgavo labai aiškų pavadinimą ir kontūrus“, – trečiadienį žurnalistams sakė E. Lazauskas.

„Mes, Baltijos šalys, kartu su Suomija, Ukraina, esame tos, kurios yra hibridiniame, pereinamajame laikotarpyje. Turime dvi sistemas, dirbame tam, kad galėtume pereiti prie pilnai europietiško standarto“, – kalbėjo jis.

Jo teigimu, ketinama pereiti prie europinių geležinkelių sistemų bei įgyvendinti IT sistemų integraciją.

E. Lazauskas pabrėžė, kad didelė dalis geležinkelių parko ir naudojamų detalių Lietuvoje vis dar pagaminta rytų šalyse, tad LTG ieško, kuo pakeisti nedraugiškų valstybių gamybos detales.

„Labai ieškome alternatyvų, kaip pakeisti šiuo metu naudojamas dalis. Tai pakankamai ilgai užtrunkantis procesas – yra sertifikavimo, nacionalinio saugumo dalykai. Pereiname tuos filtrus, renkame informaciją. Tiekėjų, su kuriais norime dirbti, sąrašą aiškiai identifikuojame, reklamuojame, kad toks poreikis yra“, – aiškino E. Lazauskas, patikinęs, jog dalių tiekėjų ieškoma visose šalyse – nuo Turkijos iki Didžiosios Britanijos.

Taip pat, pasak E. Lazausko, iki 2030 m. Lietuvoje ketinama įdiegti Europos standartus atitinkančią informacinę sistemą. Iki tol bus taikomi laikini IT sprendimai, kad nebūtų naudojamos priešiškų šalių sistemos, pažymi LTG vadovas.

„Jau esame padarę ne vieną žingsnį atsisakant pavojingų sistemų ir tarpiniu periodu, iki 2030 m. (...) bus tam tikrų žingsnių, kurie leis visus atsirandančius apribojimus ir rizikas suvaldyti“, – kalbėjo E. Lazauskas.

„Po 2030 m., atitinkamai, tikimės, susidiegus ir pakeitus esamas sistemas moderniomis, ne tik būsime integravęsi į Europos geležinkelių sistemą, bet ir galėsime veikti žymiai efektyviau“, – tęsė LTG vadovas.

Jis taip pat pažymi, jog netekus krovinių srauto iš rytų šalių, LTG turės ieško pervežimo parnerių „labiau prognozuojamose“ ir toje pačioje sistemoje veikiančiose šalyse. Naujosios kryptis, teigia jis, turi potencialo.

„Natūralu, kad srautas šiaurė-pietūs, ta pati Turkija, Skandinavija, judėjimas Vakarų Europoje... Matome didelį potencialą, turint omenyje, kad pati ES skatina geležinkelių sektoriaus plėtrą“, – kalbėjo E. Lazauskas.

Anot jo, naujo ir regionui pritaikyto geležinkelių veiklos modelio sukūrimas leis pritraukti papildomų krovinių srautų, atverti daugiau galimybių gyventojams keliauti ir dar daugiau prisidėti prie karinio mobilumo užtikrinimo.

Prie LTG iniciatyvos jungiasi Baltijos šalys ir Ukraina

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tuo metu pabrėžė, kad LTG jau vykdo ir padarė dalį su integracija susijusių veiksmų. Kartu jis pažymi, kad Lietuva vykdant pokyčius „nėra viena“, o dirbti kartu su Latvija ir Estija sutarta visų Baltijos šalių atsakingų ministrų vardu.

„Kartu su Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrais metu pradžioje aiškiai sutarėme, kad geležinkelių tinklo nepriklausomybę nuo rytų – ir technologinę, ir IT – turime užtikrinti kartu, visos šalys bendrai“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.

Jis dar akcentavo, kad dėl prisijungimo prie projekto praktiškai susitarta su Ukraina.

„Tai reiškia, kad galėsime turėti savo nepriklausomas sistemas būtent rytietiško standarto plačiajai vėžei. Ir tokiu būdu turėti tarpinę stotelę galutinei integracijai į Vakarus“, – teigė M. Skuodis.

E. Lazauskas antrino, jog be kitų regionų šalių paramos įgyvendinti programą būtų sudėtinga.

„Neturint latvių ir estų šalia, be jų paramos, apribotume galimybes veikti vežėjams. Dėl to susitikę su kolegomis ir klientais akcentuojame, kad svarbu šį žingsnį daryti kartu“, – teigė LTG generalinis direktorius, pridūręs, kad jau pasiekti preliminarūs sutarimai dėl duomenų pasikeitimo, bendrų teisinių pakeitimų.

Ministras savo ruožtu svarstė, jog transporto sektorius yra paskutinis, kuriame Lietuva dar nesugebėjo integruotis su Vakarais.

„Lietuva yra pilnai politiškai integruota Vakarų bendrijoje, lygiai taip pat su euro įvedimu kažkada baigė finansinę integraciją. Ir mums labai nedaug liko, kad baigtume energetinę integraciją. Tuo tarpu, pažvelgus į transporto sektorių, deja, integracija į Vakarus vis dar neįvykusi. Sakyčiau tai paskutinė mūsų integracijos į Vakarus dalis“, – konferencijoje kalbėjo M. Skuodis.

Jis apgailestavo, jog iki šiol Lietuvos transporto sektoriaus dėmesys „buvo Rytai, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.