L.Jaruševičienės byloje liudijęs A.Veryga: žmogus teisiamas visiškai be reikalo, ji sprendimų nepriiminėjo

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį tęsiant baudžiamosios bylos dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo, kurioje kaltinimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei, nagrinėjimą, teisme liudijo 2016-2020 m. sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas A. Veryga.

Liudytojas posėdžio pradžioje dėstė manantis, kad byla dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo sutampa su politiniais ciklais. A. Veryga pastebėjo, jog byla iškilo, artėjant 2020 m. Seimo rinkimams, o šiuo metu, jo teigimu, ji vėl aktyviau aptarinėjama, artėjant 2024 m. parlamento rinkimams.

„Visa ši istorija idealiai sutampa su politiniais ciklais. Kai prasidėjo istorija, buvo nedaug likę iki Seimo rinkimų. Kai prasidėjo istorija, valstybės tarnautojai buvo demotyvuoti. (...) Tai padarė rimtą įtaką Seimo rinkimams. (...) Artėjant rinkimams, vėl šita istorija iškyla į viršų, vėl kalbu apie tai, žiniasklaida skiria tam dėmesį", - kalbėjo teisme A. Veryga.

Jis, kalbėdamas apie L. Jaruševičienės situaciją, teigė manantis, kad ji yra teisiama be reikalo.

„Visiškai be reikalo teisiamas žmogus, kuris nei sprendė, nei priiminėjo sprendimus. Aš vykdčiau sprendimus, juos priiminėjo premjeras", - dėstė A. Veryga.

„L. Jaruševičienė vykdė mano pavedimus. (...) Supraskite, už pavedimų nevykdymą jai būtų grėsusi darbinė atsakomybė", - tęsė liudytojas.

A. Veryga pasakojo, kad Lietuvą užklupus COVID-19 pandemijai, sprendimus dėl apsaugos priemonių, medikamentų teko priiminėti operatyviai.

„Teko priiminėti sprendimus, kurie buvo nestandartiniai, teko pirkti dalykus tokiu greičiu, kokiu anksčiau neįsivaizduodavome, kad galima pirkti", - dėstė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

A. Veryga aiškino, kad greitieji COVID-19 testai buvo ta prekė, kuri padėjo ne tik lengviau identifikuoti sergančiuosius, bet ir nuraminti visuomenę.

„Medikai ėmė bijoti eiti į darbą, jie bijojo susirgti ir numirti. Medikai pradėjo imti nedarbingumo lapelius. Tada mes pirkome antbačius, kostiumus, kaukes ir panašiai. Greitieji testai taip pat buvo viena iš tų priemonių, kurios galėjo padėti ne tik identifikuoti galimai sergančius, bet ir nuraminti visuomenę", - aiškino liudytojas.

Jis toliau aiškino esantis nustebęs, kad L. Jaruševičienė yra teisiama COVID-19 testų pirkimo. Buvęs ministras priminė, jog pandemijos metu kai kurios medicininės priemonės buvo parduodamos gerokai brangiau negu jų kaina yra dabar, tačiau dėl tokių atvejų, kaip teigė A. Veryga, teisėsauga tyrimų nepradėjo.

„Jeigu kas galvoja, kad viceminsitrė už 6 milijonus eurų galėjo nupirkti greituosius testus, tai galiu pasakyti, kad ne aš tokių galiu neturėjau", - komentavo buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Su „Profarma" ryšį galėjo užmegzti premjero komanda

Teisėsaugos tyrimas byloje buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma" įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Prokuroras Gintaras Plioplys A. Verygos klausė, kodėl testus buvo nutarta pirkti būtent iš bendrovės „Profarma" ir kas pirmasis su šia įmone užmezgė kontaktą.

„Nei aš, nei viceminisrė (L. Jaruševičienė - ELTA) nebuvome pirmasis kontaktas, kurie gavome žinių apie tai. Jie (pranešimai apie galimybę pirkti testus iš „Profarma" - ELTA) atkeliavo iš premjero komandos. Gal premjero komanda sužinojo apie „Profarma" testus, aš nežinau", - dėstė liudytojas.

A. Veryga pažymėjo, kad greituosius testus nutarta pirkti, nes tuomet jie buvo gerai vertinami. Be to, anot liudytojo, „Profarma" galėjo testus pristatyti pakankamai greitai.

„Trūko kitų testų, trūko vadinamųjų auksinio standarto testų, tai reikėjo pirkti kitų testų. Dėl to buvo priimtas sprendimas pirkti greituosius testus", - aiškino A. Veryga.

Prokuroras G. Plioplys klausinėjo liudytojo apie 2020 m. kovą derintą sprendimą pirkti greituosius COVID-19 testus iš įmonės „Profarma". A. Veryga patvirtino, kad minėtų metų kovo 18 d. jis gavo elektroninį laišką iš tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko dėl poreikio pirkti greituosius testus.

„Tada galėjau duoti nurodymus viceministrei (L. Jaruševičienei - ELTA), kad pakoordinuotų tuos procesus", - tvirtino buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Prokuroras klausė, ar A. Veryga pamena, kad siūlymą pirkti greituosius COVID-19 testus teikė ir bendrovė „Pro Aris". Liudytojas atsakė, kad tiksliai nepamena apie minėtos įmonės pasiūlymą. Jis kartojo, kad pandemijos metu svarbiausia buvo testus įsigyti kuo greičiau, taip pat kad jų būtų pakankamai.

„Delsti dėl testų pirkimo negalėjome, nes delsimas reikštų, kad tų testų neįsigytume", - kalbėjo A. Veryga.

Testų skaičiaus poreikį įvardijo S. Skvernelio patarėjas

Antradienį po pietų, tęsiant teisme A. Verygos apklausą, klausimus jam pateikė kaltinamoji byloje L. Jaruševičienė. Atsakinėdamas į jos klausimus liudytojas teigė, kad greitųjų COVID-19 testų pirkimą atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, pirkimo sutartį pasirašė laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas.

Kaip aiškino A. Veryga, 6 mln. eurų suma už testus buvo laboratorijai, kuri juos ir sumokėjo bendrovei „Profarma".

„Net ir ministras tokių lėšų iš niekur negalėtų paimti. Tai yra Vyriausybės lygio sprendimas, suderinus jį su Sveikatos apsaugos ministerija", - komentavo A. Veryga.

Liudytojas paaiškino, kad testų kiekio poreikį - 500 tūkstančių vienetų - nurodė tuometinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Jonas Kairys.

„Kiek žinau, tas poreikis testų išėjo iš tuometinio premjero patarėjo sveikatos klausimais Jono Kairio", - sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Liudytojas teigė, kad sprendimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo buvo priimtas Vyriausybės.

„Premjeras ėmėsi lyderystės šiuo klausimu", - sakė A. Veryga.

Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą

L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio" A. Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.

Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma" įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.

Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.