respublika.lt

Ligos iš gamtos veržiasi į kiemus

(0)
Publikuota: 2021 sausio 19 20:40:58, Dalia BYČIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Mūsų šalies istorijoje tai pirmas atvejis, kai paukščių gripo viruso atmaina H5N8 nustatyta namų ūkyje - juo susirgo savo reikmėms auginamos vištos. Redakcijos archyvo nuotr.

Su rudenine laukinių paukščių migracija į Europą atėjęs didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas šių metų pradžioje pasiekė Lietuvą. H5N8 potipio virusas pavojingas visiems sparnuočiams, bet labiausiai naminiams paukščiams. Susirgus bent vienam ūkyje, kiti arba žūsta, arba sunaikinami. Kodėl, jei žmonės neužsikrečia?

 

Platina migruojantys

Apie Lietuvą pasiekusį agresyvų paukščių gripą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šių metų pradžioje pranešė ištyrusi Klaipėdoje, netoli uosto akvatorijos, bei Ariogalos seniūnijoje (Raseinių r. sav.) rastas gulbių gaišenas. Tą pačią dieną šis virusas patvirtintas ir netoli Kauno esančiame namų ūkyje nugaišusiems paukščiams. Apsikrėtė vištos, kalakutai, žąsys antys.

VMVT priėmė sprendimą, kad naminiai paukščiai privalo būti uždaryti. Tik ypatingais atvejais gali būti išleisti į aptvertas teritorijas, į kurias negali patekti laukiniai paukščiai.

Kaip „Vakaro žinioms" sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė, Lietuvoje tai pirmas aukšto patogeniškumo paukščių gripo protrūkis naminių paukščių ūkyje per visą istoriją. Didelio patogeniškumo viruso požymis naminiams paukščiams pasireiškia labai greita ligos eiga. Jie gaišta be jokių klinikinių požymių. Tuo metu šia liga užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai ne visada žūva iš karto. Tuomet labai sunku atskirti, ar jie užsikrėtę didelio ar mažo patogeniškumo virusu. Mažo patogeniškumo virusas naminiams paukščiams taip pat būna pragaištingas. Bet ligą galima įtarti. Paukščiai pradeda nebelesti maisto, nustoja gerti vandenį, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta barzdelės.

Mūsų šalies istorijoje tai pirmas atvejis, kai paukščių gripo viruso atmaina H5N8 nustatyta namų ūkyje. Tuo metu laukiniams paukščiams (gulbėms nebylėms) šis virusas buvo diagnozuotas 2017 m. Pirmą kartą ši atmaina buvo fiksuota dar 1983 m.

Žmogaus neužkrečia

Patvirtinus virusą vienodi reikalavimai taikomi visoms Europos šalims. Patvirtinus užsikrėtimą net ir nedideliame ūkyje nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Tos teritorijos skelbiamos EK tinklalapyje, visos šalys informuojamos ir iš tų zonų produktus išvežti draudžiama. Pasak VMVT specialistės V.Grigaliūnienės, paukščių gripo plitimą pristabdo dabartiniai pandeminiai ribojimai. Pagrindiniai paukščių gripo platintojai yra laukiniai paukščiai, bet prie to prisideda ir žmogus - perneša virusą su vandeniu, ant drabužių. VMVT perspėja laikytis atokiau nuo laukinių paukščių būriavimosi vietų, pamačius keistą paukščių elgesį ar radus gaišenų, informuoti VMVT. Nugaišusio paukščio negalima liesti.

Arčiausiai Lietuvos paukščių gripo židinys nustatytas Lenkijos Olštyno regione, esančiame netoli sienos su Kaliningrado sritimi.

Nenustatyta, kad H5N8 potipio virusu būtų užsikrėtę žmonės. Tam tikromis šio viruso atmainomis serga arkliai, žinduoliai, katės. Žmogui labai pavojingas yra H1 atmainos virusas. Užsikrėtimų šiuo virusu buvo nustatyta Azijos šalyse. Iki Europos jis dar nebuvo atkeliavęs.

Užsikrėsti virusu per šviežią paukštieną ar jos produktus pavojaus nėra, bet visgi patariama jų nevartoti. Kodėl? „Šio viruso atmaina yra galinti mutuoti. Neaišku, kaip šio potipio virusas prisitaikytų prie žmogaus. Nėra atmesta, kad jis gali žmonėms sukelti tam tikrus klinikinius simptomus", - paaiškino VMVT atstovė.

Kiaulių gripas tebeklesti

Kur kas mažiau girdime apie Afrikinį kiaulių marą. Gal jis jau nebegresia? Pasak V.Grigaliūnienės, Afrikinis kiaulių maras niekur iš Lietuvos nepasitraukė. Pernai 230 vietų Afrikinis kiaulių maras patvirtintas 256 šernams. Iš jų 82 nugaišusiuose ir 174 sumedžiotuose. Tai, kad šiemet aptinkama mažiau maru užsikrėtusių šernų, yra tik iliuzija. Taip yra todėl, kad dėl ribojimų šernų mažiau sumedžiojama. Medžiotojai negali daryti varyminių, grupinių medžioklių. „Mažėja sumedžiotų žvėrių skaičius, mažėja ir nustatymas. Ne gaišenose, o sumedžiotuose dažniau nustatoma viruso antikūnių", - akcentavo VMVT specialistė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s