1 nuotr.Šiandien (gruodžio 2 dieną) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbė savo išvadas dėl piliečių skundo VRK atžvilgiu. Piliečiai kreipėsi į teismą, kai VRK atsisakė registruoti Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės referendumą dėl Seimo paleidimo galimybės.
Pradžioje trumpa priešistorė.
Šių metų lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo 141 Lietuvos piliečio referendumo iniciatyvinių grupių skundus dėl dviejų 2021 m. lapkričio 11 d. VRK sprendimų atsisakyti registruoti referendumo iniciatyvas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.
Pirmasis ginčas yra svarbus, nes VRK, kurios dauguma narių yra Seimo politinių partijų atstovai, vieningai priimtu sprendimu bando paneigti Tautos, kaip Lietuvos valstybės suvereno teisę, nustatytą Konstitucijos 2, 3, 4 ir 9 straipsniais - referendumu spręsti svarbiausius valstybės klausimus.
Antrasis ginčas vyksta dėl siūlymo referendumu keisti Konstitucijos 55 straipsnį, nustatant, kad Seimo rinkimai vyktų tik vienmandatėse apygardose, kad kandidatus galėtų kelti ne tik politinės partijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kurios visos negali būti finansuojamos iš valstybės biudžeto ir užsienio, kad nereikia rinkimų užstato, bet reikia kandidatą remiančių 3% apygardos rinkėjų parašų. Vieninga VRK nuomone, toks Konstitucijos pakeitimas Seimo rinkimus padarytų nedemokratiškais.
Teismo sprendimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų buvo skelbiamas šių metų gruodžio 2 d., o dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo - šių metų gruodžio 15 d.
Respublika.lt pakalbino vieną iš iniciatorių Vytenį Butkevičių.
Koks buvo teismo sprendimas šiuo demokratijai svarbiu klausimu?
Šiandien, apie 8 valandą ryto, į mano elektroninį paštą buvo atsiųstas laiškas. Jame buvo parašyta (nutariamojoje dalyje), kad mūsų skundas yra atmetamas ir šis sprendimas - neskundžiamas.
Mes iš karto sureagavome ir parašėme iniciatyvinės grupės pranešimą spaudai (jį galite rasti čia), kuriame išdėstėme savo poziciją, jog teismas, kuris priėmė tokį sprendimą, laiko save aukščiau Konstitucijos.
Teismas net nepaaiškino, kodėl atmetė mūsų skundą. Taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento - Konstitucijos 2, 3, 4 ir 9 straipsniuose įtvirtintos Tautos teisės referendumu spręsti svarbiausius valstybės klausimus. Manome, kad tai sąmoningai padaryta nutylėjimo būdu, nes teismas neturėjo teisėtų argumentų paneigti valstybės suvereno teises.
Na, bet dar liko galimybė kreiptis į Konstitucinį teismą.
