Valdžioje jau kurpiami nauji planai, kaip surengti dvigubos pilietybės įteisinimą Lietuvoje. Tiesa, žadėtų diskusijų apie tai, kas ta dviguba pilietybė yra ir kaip tokia nuostata galiotų praktikoje, negirdėti. Iki šiol girdimas vienintelis argumentas - dviguba pilietybė sustiprins ryšį su emigrantais ir masins juos grįžti į Lietuvą.

Valdžios surengtame referendume pernai buvo klausta apie Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą. Dalis visuomenės gal net patikėjo, kad į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai netenka Lietuvos pilietybės. „Ar išliks Lietuvos piliečiais į NATO ir Europos šalis gyventi išvykę lietuviai? Spręskime visi: taip arba ne“, - toks klausimas skambėjo referendumo viešinimui sukurtame oficialiame vaizdo klipe. Galima pamanyti, jog į minėtas šalis išvykę lietuviai praranda pilietybę. Nors tai nėra tiesa. Galbūt mažai žmonių žino, kad dviguba pilietybė Lietuvoje ir taip egzistuoja.

Kaip rašoma Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme „Vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant.“ Ši nuostata galioja visiems Lietuvos piliečių vaikams, kurie užsienyje gimė po 1990 m. kovo 11-osios.

Kaip paaiškina Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, tokiais atvejais tėvams pakanka kreiptis į valstybines Lietuvos institucijas, kad vaikui, įgijusiam šalies, kurioje gimė, pilietybę, galėtų būti suteikta ir Lietuvos pilietybė. „Šie vaikai, sulaukę pilnametystės, išlaiko dvigubą pilietybę. Jeigu vaikui sukako 18 metų, o tėvai nesikreipė, tada vaikas gali įgyti Lietuvos pilietybę kitais būdais, bet tada dvigubą pilietybę gali išsaugoti tik tie, kurie tenkina įstatymo 7 straipsnio sąlygas“, - paaiškina E.Gudzinskaitė.


Interviu su viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų Zita ŠLIČYTE:

- Ar diskusijose dėl dvigubos pilietybės nepasimeta pati pilietybės sąvokos prasmė?

- Pilietybė gali būti suteikiama ne tik pagal teritorinį gimimo principą ar pagal tėvų kilmę. Taip pat tais atvejais, kai šalyje žmogus išgyvena nustatytą laiko tarpą, moka kalbą ir duoda priesaiką valstybei. Tačiau dabar dvigubos pilietybės klausimą daugiausiai kelia tie, kurie išvyko jau iš Nepriklausomos Lietuvos ir daugiausia dėl ekonominių priežasčių. Mūsų emigrantai, priimdami kitų šalių pilietybes, nori sau tam tikrų privilegijų.

Bet pilietybė nėra tik suvenyras. Visiškai pamirštama priesaikos prasmė. Globalaus pasaulio ideologijos fone priesaika visiškai nuvertinama. Buvo laikai, kai įvairiose srityse priesaikos sulaužymas grėsė mirties bausme. Dabar prisiekinėjame, kam tik norime. Kaip ir šeimoje - prisiekiame jau su mintimis apie galimybę išsiskirti. Todėl, manau, kad tie, kurie prisiekė kitai valstybei ir įgijo pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės turėti negali.

- Emigrantų vaikai gali išlaikyti dvigubą pilietybę, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai. Išvykus iš šalies, pilietybė taip pat neatimama. Kam tuomet reikalinga išplėsti pilietybės sąvoką?

- Nematau nieko blogo, jei susiklosto atvejų, kai gimusiam vaikui suteikiama pilietybė pagal tėvų kilmę, tačiau kartu šalis, kurioje vaikas gimė, jį apdovanoja ir savo pilietybe. Bet Lietuvoje, paprastai, šia tema viskas taip suniveliuota, kad vietoj diskusijos liko tik plepalai ir pataikavimas emigrantams. Problemą kelia tie, kurie spjovė ant Lietuvos, pragyveno daug metų kitoje šalyje, nori jai prisiekti, bet ir Lietuvą turėti kaip atsarginį variantą. Net ir tai šokėjai pilietybė suteikiama ne šiaip sau, o už tam tikrus nuopelnus. O čia yra grupuotė, norinti kažkokių privilegijų. Lietuvą jie laiko tarsi žemesnės klasės šalimi. Kodėl juos turime laikyti savo piliečiais?

Pakeltas toks vajus, kuris viską sujaukė. Kalbama apie pilietybės išsaugojimą emigrantams, bet juk vien todėl, kad jie išvyko į kitą šalį, pilietybės jiems niekas neatima ir neatims. Tokios kalbos yra žmonių klaidinimas. Priešingai, kalbame apie tai, kad žmogus pats atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir prisiekia kitai valstybei. Niekas neatima. Važiuokite, uždarbiaukite, grįžkite ar ne, bet būkite Lietuvos piliečiai.

Kodėl prisiekę Lietuvai, ieškote antro pono, norėdami lengvatų ar privilegijų? Piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas. O šie piliečiai nori sėdėti patogiai, bet ir Lietuvą turėti kaip atsarginį suolelį, jei kiltų politinė suirutė, stichinė nelaimė ar kažkas kitas. Nors nemoka mokesčių ir jokių piliečio pereigų neatlieka. Pilietybė nėra kaip išskaičiavimas, čia ne materialinis, o dorovinis klausimas.

Verta žinoti

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje - visa eilė atvejų, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos šalies piliečiu. Taigi, turėti dvigubą pilietybę. Jame rašoma: Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.