respublika.lt
 

Lietuvos gyventojų finansinės gerovės reitingas – vienas prasčiausių Europoje papildyta (13)

2019 gruodžio mėn. 03 d. 12:14:04
Malvina Baužytė

Beveik pusė šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos, o 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos, rodo „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.

×
nuotr. 1 nuotr.
Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai. Pexels nuotr.

 

Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to nesugebančių padaryti gyventojų dalis nuo praėjusių metų sumažėjo 7 proc.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviai finansinio raštingumo daugiausia išmoksta iš savo tėvų. Visgi, pasak jos, tai turi ir neigiamų aspektų.

„Noriu atkreipti dėmesį į tokį problemišką dalyką (...). Pirmiausia, iš kur mes gauname būtent finansinį raštingumą? Pirmoje vietoje – tėvai. Bet šiuo atveju, iš vienos pusės, tai gerai, tai yra šeimoje vaikai mokomi finansinio raštingumo. Tačiau, iš kitos pusės, tėvai neturi tiek žinių ir tas amžiaus atotrūkis pakankamai didelis, kad galėtų vaikams suteikti tas žinias profesionalias, naujas žinias“, – diskusijoje po tyrimo pristatymo sakė ji.

Pasak Z. Čeponytės, būtina daugiau kalbėti apie tvaresnį vartojimą.

„Mes labai mažai šiandien kalbame apie tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, finansinį lauką, o jis yra labai platus. (...) Jei kiekvienas lietuvis po 300 eurų išmeta kasmet būtent maisto atliekas nesutvarkydamas, nėra gebėjimo racionaliai nusipirkti ir racionaliai vartoti maistą“, – teigė ji.

„Intrum“ verslo operacijų ir IT direktorės Baltijos šalims Linos Šiumetės teigimu, verslas taip pat yra suinteresuotas, kad gerėtų vartojimo elgsena.

„Stiprus ir sveikas vartotojas yra sveikos, stiprios ekonomikos variklis. (...) Mes esame suinteresuoti, kad gerėtų vartojimo elgsena, nes tai gerins ir mūsų verslo rodiklius ir galimybę kalbėti apie geresnę ekonomiką. Bet ir apskritai, ką rodo šis tyrimas, tai tiesiog iškelia didelę problemą, ką mes laikome sveika vartosena, sveika elgsena. Ir, kaip matome, turime didelį atotrūkį nuo kitų Europos šalių, į kurias lygiuojamės“, – diskusijoje sakė ji.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus, jo nestebina žema Lietuvos vieta finansinio raštingumo reitinge.

„Jau šį pavasarį Lietuvos bankų asociacija atliko tyrimą, kur mes išmatavome lietuvio finansinį išprusimą. Ir šitas tyrimas yra labai geras ta prasme, kad mes pagaliau įdėjome finansinį išprusimą į Europos kontekstą. Manęs visiškai nestebina mūsų paskutinė vieta. (...) Mes netgi sugebėjome parašyti pažymį vidutiniam lietuviui už finansinio išprusimo žinias. Jei maksimumas yra 10, tai finansinio raštingumo žinios vidutinio lietuvio buvo 4,3. Ir dėl to šita paskutinė vieta manęs nestebina. Kas manęs dar nestebina ir kas dar labiau jaudina, yra tai, kad, jei mes finansinį išprusimą skaidysime per amžiaus grupes, tai mūsų tyrimas parodė, kad jauniausi respondentai nuo 16 iki 24 metų, turi žymiai prastesnes finansinio išprusimo žinias negu, pavyzdžiui, nuo 45 iki 65 metų“, – sakė M. Zalatorius.

„Problema yra ta, kad mes esame jauna ekonomika, mes esame tarp tų 75 proc. neišprususių pasaulio gyventojų. Dar įdomiau – turtingos šalys ir finansinis išprusimas koreliuoja vienas prie vieno“, – pridūrė Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Šiųmetis bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.

Remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Palyginimui, Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc. Be to, Europoje pakankamą finansinį išsilavinimą teigia įgiję daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų, tuo metu Lietuvoje ši dalis tesiekia 56 proc.

„Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23-iąją vietą.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (13)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: mažiausiai 25 žmonės buvo sužeisti per sprogimą daugiabutyje Vokietijos Blankenburgo mieste.
  • SVEIKINIMAI: S.Skvernelis pasveikino Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną su pergale parlamento rinkimuose ir palinkėjo energijos, ištvermės bei visos šalies žmonių palaikymo verčiant naują Jungtinės Karalystės santykių su ES puslapį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate prietaringas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +1 C

+2 +1 C

 

+1 +3 C

+1 +2 C

+1 +3 C

 

+3 +4 C

1-6 m/s

0-6 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1137 PLN - 4.2836
RUB - 70.0885 CHF - 1.0939
GBP - 0.8456 NOK - 10.1350