Kad būtų išvengta blogiausio scenarijaus, Ukmergėje griebtasi masinės dezinfekcijos. Aną savaitę iš Alytaus atsivežta kelios tonos natrio hipochlorido tirpalo ir prieš savaitgalį imta purkšti gatves bei šaligatvius. Pirmadienį iki vėlumos dezinfekuoti daugiabučių kiemai ir įvažiavimai į juos. Antradienio rytą, kai „Respublika“ lankėsi Ukmergėje, jos seniūnė Zita Pečiulienė pasiguodė: „Pritrūkome dezinfekavimo skysčio. Šiandien teks važiuoti į Alytų atsivežti, liko neišpurkšti autobusų stotelių paviljonai, suoliukai, laiptai.“

Savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pažėrė skaičių: per kelias dienas rajone ir Ukmergėje dezinfekuoti 339 daugiabučiai namai ir 680 laiptinių - iš viso daugiau kaip 60 tūkst. kv. metrų.

Iš tiesų, vaikštant gatvėmis atrodė, kad miestas tarsi išpraustas. Kartu buvo labai neįprasta matyti ne tik tuščias gatves. Įdomu, pagalvojau, negi ukmergiškių nuolatinės poilsio vietos - pasivaikščiojimo takai palei Šventąją, arba Ukmergės piliakalnis - be žmogaus taip pat nykiai atrodė ir savaitgalį?

Viešasis gyvenimas Ukmergėje atrodo sustojęs. Tuščia autobusų stotis, nes neliko nei priemiestinių, nei tarpmiestinių maršrutų, miesto autobusai į kelis reisus išvyksta tik rytais ir vakarais. Veikia tik maisto prekių parduotuvės, todėl juntamas šioks toks judėjimas prie didžiųjų prekybos centrų. Ligoninė uždaryta. Visos palatos atiduotos slaugai. Dėl sveikatos bėdų ukmergiškiams rimtesnės pagalbos prisakyta kreiptis į šeimos gydytojus. Keturi greitosios ekipažai budi, jeigu kokia trauma ar rimtesnė bėda ištiktų - tada ukmergiškius vežtų į aplinkinių rajonų ligonines arba į Vilnių.

Kol kas slaugos ligonius prižiūrėti atvyksta penkių gydytojų komanda iš sostinės. Po savaitės, tikimasi, į darbą ims grįžti karantinavęsi medikai, kuriems pavyko išvengti viruso.

Visos Lietuvos žvilgsniai į Ukmergę nukrypo po to, kai kovo 19 d. Santaros klinikose COVID-19 virusas nustatytas Ukmergės ligoninės gydytojai, o kitą dieną mirė pirmoji 83 metų pacientė. Netrukus buvo uždaryti beveiki visi ligoninės skyriai, pustrečio šimto įstaigos medikų buvo priversti izoliuotis ir laukti, ką parodys tyrimas. Po poros savaičių girdime rezultatus: iš daugiau nei 230 Ukmergės medikų koronavirusu serga 27, iš 93 slaugos skyriaus pacientų užsikrėtę 7. Iki tol 5 garbaus amžiaus ligoniai, priklausę rizikos grupei ir sirgę gretutinėmis ligomis, mirė. Tokie duomenys pateikti balandžio - 1-ąją ir tai buvo ne pokštas.

Kaip nutiko, kad Ukmergės ligoninė atsidūrė koronaviruso smaigalyje, rajono meras Rolandas Janickas aiškina paprastai - taip jau sutapo.

„Taip išėjo, kad mes atsidūrėme kryžkelėje, - samprotavo meras. - Mes, kaip savivalda, nuo pirmų dienų bandėme prisibelsti, kad yra problema. Pamatėme, kad algoritmai buvo sukurti tik didžiosioms ligoninėms, kurios aprūpinamos ir ten viskas testuojama. Bet mažesnėse ligoninėse tokio algoritmo nebuvo. Jeigu atsiranda židinys mažesnėje ligoninėje, vadinasi, visi izoliuojasi, ir visi turi kažko laukti. Dalis įstaigos skyrių užsidaro, o ligoniai slaugos skyriuje lieka, jų niekur neiškelsi. Kad žinotum užsikrėtimo mastą, reikia greitų tyrimų, tačiau Lietuvoje trūko reagentų ir niekas nesiryžo šitų dalykų daryti. Mes papuolėme į patį piką, bet buvome užsispyrę. Per Vyriausybę, per ministrus siekėme, kad negali taip būti, reikalavome kad duotų mums testus, sakėme, kad patys savo jėgomis imsime mėginius, kaip daro mobilūs punktai, ir vešime, kad kuo greičiau išsiaiškintume situaciją. Užuot taip padarius, manau, vertinta, kad mes per daug spaudžiame. Gal dėl to jie susidarė nuomonę, kad čia jau gali būti baisiausias židinys, kažkam gimė idėja pažiūrėjus į Europą, imti ir uždaryti.“

Tam savivaldybė pasipriešino supratusi, kad toks žingsnis sukeltų chaosą, apribojus žmonių judėjimą kiltų panika. Be to, miesto uždarymas būtų pražūtingas verslui, įsikūrusiam svarbių kelių kryžkelėje.

Pasak R.Janicko, tokios alternatyvos akivaizdoje teko visiems mobilizuotis. Tik dabar iš Kinijos atkeliauja apsaugos priemonės, o tada jų nebuvo, nors pinigai nebuvo problema. Apsaugomis dalinosi verslas, nes daugelyje gamyklų naudojami respiratoriai. Tai leido stabilizuoti situaciją.

Apie tai, nuo ko išplito koronavirusas Ukmergės ligoninėje, girdėjome įvairių versijų. Kokios laikosi meras?

„Mano nuomone, kelių gali būti daug. Niekas atsakymo nedavė. Jeigu būtume turėję greitas tyrimo priemones, viskas būtų padaryta per keletą dienų, tada kažką būtų buvę galima atsekti. Kadangi testai dabar atliekami antrą savaitę ir kai kur pasireiškia ligos simptomai, atsekti pradinės taršos židinio neįmanoma. Iš pradžių žiniasklaida mus puolė, kad kalta gydytoja, nors ji nebuvo niekur išvykusi ir sąsajų neturėjo. Tada imta galvoti, kad virusas atėjo per pirmos mirusios garbaus amžiaus moters artimuosius iš Norvegijos. Tų kelių galėjo būti daugybė - slauga, visa kita. Aš manau, kad ieškoti kaltų ir vos nepradedant ikiteisminius tyrimus, pandemijos metu tikrai ne laikas“, - dabar merui ne tai svarbiausia. (Beje, Generalinė prokuratūra skelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kovos su epidemijomis taisyklių pažeidimų Ukmergės ligoninėje - red. past.)

Rajono vadovo žodžiais, tik dalies iš pusšimčio susirgusių kontaktai veda į ligoninę. Kiti užkratą bus pasigavę kitur. R.Janickas mano, kad galimai viruso plitimą sustabdys informacinė sistema, padėsianti policijai kontroliuoti saviizoliacijoje turinčius būti iš užsienio sugrįžusius asmenis, kuriuos geriausiai žino seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės.

Savivaldybės administracijos vadovas D.Varnas svarsto, kad 33 tūkst. gyventojų turinčiam miestui pusšimtis diagnozuotų susirgimų nėra katastrofiškas rodiklis. Jo nuomone, kai kurie smulkūs verslai, pavyzdžiui, kirpyklos, laikydamosi griežtų higienos reikalavimų, jau galėtų atsidaryti.

Tačiau rajono meras prognozuoja, kad užsikrėtusių koronavirusu rajone daugės, nes ukmergiškiai iš mažųjų miestų testuojami intensyviausiai. Tam, kad tikrinimas spartėtų, pasitarnaus savivaldybės pastangomis šią savaitę Gruodžio 17-osios gatvėje atidarytas mobilusis patikros postas, kuriame bus imami tepinėliai.

„Turėsime kokius 2000 testų, todėl užsikrėtusiųjų bus daugiau, užtat padėtį matysime realiau. Svarbiausia, kad nebūtų sprogimo vienu metu. Dabar mums svarbu atkurti ligoninės veiklą, atidaryti karščiavimo kliniką ir išsaugoti pagrindinius resursus“, - R.Janickas viliasi, kad prie minčių apie Ukmergės uždarymą šalies valdžiai grįžti nebeteks.