1 nuotr.Lietuvos bankas (LB), įvertinęs slaptojo pirkėjo tyrimo rezultatus, atlikęs viešą konsultaciją bei įvertinęs užsienio patirtį ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, teikia Draudimo įstatymo pakeitimus, numatančius investicinio gyvybės draudimo (IGD) vartotojų apsaugą.
LB siūlo, kad įstatymo pakeitimais būtų ribojamas produkto platintojo atlygis, kurio mokėjimas ir (ar) jo dydis tiesiogiai priklauso nuo sudarytų IGD sutarčių skaičiaus. Tai reiškia, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sudarytą sutartį, tačiau galėtų mokėti fiksuoto dydžio komisinį atlygį ir toks pokytis, anot LB, leistų sumažinti interesų konfliktą ir netinkamo pardavimo atvejų skaičių. Panašaus pobūdžio ribojimai yra įtvirtinti dešimtyje Europos Sąjungos šalių – Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vengrijoje.
Taip pat siūloma nustatyti reikalavimą, kad prieš sudarydamas IGD sutartį, draudikas ar draudimo tarpininkas privalėtų suteikti draudėjui rekomendaciją dėl produkto tinkamumo. Šiuo pokyčiu siekiama atsakingiau atsižvelgti į konkretaus kliento poreikius, o tokios praktikos jau laikosi aštuonios ES valstybės – Čekija, Graikija, Italija, Lenkija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
Galiausiai LB ketina nustatyti griežtesnius reikalavimus IGD produktų platintojų kvalifikacijai ir, siekdamas suteikti rinkos dalyviams daugiau aiškumo, kaip tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų, ketina parengti gaires dėl IGD produktų platinimo. Jose bus aptarti vartotojų poreikių nustatymo, produkto tinkamo bei priimtinumo vertinimo ir ikisutartinės informacijos atskleidimo aspektai.
S. Krėpšta: naujų IGD sutarčių skaičiai mus neramina
LB valdybos narys Simonas Krėpšta tikino, kad šiuo metu yra daugiau kaip 420 tūkst. asmenų, įsigijusių IGD. Pasak jo, šie skaičiai neramina, nes slaptojo pirkėjo tyrimas parodo, kad didelė dalis IGD įsigijusių klientų gali būti suklaidinti.
„Investicinio gyvybės draudimo apimtys yra įspūdingos, tai vienas populiariausių investicinių finansinių produktų. Šiuo metu yra daugiau kaip 420 tūkst. asmenų, kurie yra įsigiję investicinį gyvybės draudimą. Maždaug tiek žmonių, kiek gyvena Kaune ir Šiauliuose kartu sudėjus“, – pirmadienį LB žurnalistams teigė S. Krėpšta.
„Matome, kad kiekvienas metais sudaroma maždaug 50 tūkst. naujų sutarčių ir tie skaičiai, be abejo, mus neramina. Slaptojo pirkėjo tyrimas parodė, kad didelė dalis šių klientų gali būti suklaidinta įsigyjant investicinį gyvybės draudimą ir būtina imtis pokyčių”, – aiškino jis.
LB duomenimis, 2021 m. buvo sudaryta beveik 50 tūkst. IGD sutarčių, 2022 m. – 51 tūkst., o šiemet per 7 mėnesius – 26 tūkst.
LB atliktas slaptojo pirkėjo tyrimo rezultatai yra parodę, kad beveik 40 proc. atvejų klientams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas, o tai gali lemti rezultatą, kurio klientas nesitikėjo.
Banko pateiktame pavyzdyje tikinama, kad priklausomai nuo pasirinko produkto ir draudiko, tiesiogiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, o sukaupta suma gali būti mažesnė net ir už sumokėtas įmokas.
Įstatymo pokyčius turėtų teikti Finansų ministerija
S. Krėpšta tikino, kad Draudimo įstatymo pakeitimus Seimui turėtų teikti Finansų ministerija, nes ji atsakinga už finansų rinką ir jos reguliavimą.
„Tai liečia finansų rinką, o už jos reguliavimą atsakinga Finansų ministerija“, – sakė LB valdybos narys.
Jis aiškino, kad siūlomų pokyčių įsigaliojimo greitis yra svarbus, šiuo metu yra pateikti konkretūs pasiūlymai sprendimų priėmėjams ir atsakingoms ministerijoms, o LB tikisi, kad teisėkūros procesas neužtruks.
„Konsultuojamės su Finansų ministerija ir jie mūsų pasiūlymus, jų struktūrą iš esmės žino. Galvojame, kad mokestiniai pakeitimai ir mūsų teikiami projektai neprieštarauja vienas kitam. Mokesčių reforma yra vienas dalykas, šie konkretūs pakeitimai tam neprieštarauja, o sustiprina rinką“, – teigė S. Krėpšta.
