1 nuotr.Lietuvos finansų sistema sėkmingai atlaikė pandemiją ir iš esmės esą yra atspari Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir užsitęsusios didelės infliacijos bei galimo palūkanų normų padidėjimo rizikoms. Vis dėlto susirūpinimą kelia kaistanti būsto rinka: nekilnojamojo turto (NT) kainoms ir toliau sparčiai kylant, daugėja būsto pervertinimo ir netvaraus augimo požymių.
„Pasaulio ir Europos ekonomikoms belipant iš pandemijos nulemtos ekonominės duobės, patekome į naują neapibrėžtumo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą etapą. Dėl to Lietuvos finansų sistema ir visa ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais. Susirūpinimą kelia ir kaistanti būsto rinka bei ryškėjantis atotrūkis tarp būsto pasiūlos ir paklausos", - vakar pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas įvardijo tris pagrindines rizikas šalies finansų sistemai. Pirmoji - Rusijos karo prieš Ukrainą keliama rizika. Pasak G.Šimkaus, žaliavų kainų šokas ir iš esmės nutraukiami prekybos ryšiai su karo paveiktomis šalimis gali sukelti paskolų grąžinimo sunkumų daliai įmonių. Tai galėtų lemti bankų nuostolius ir neigiamai paveikti bendrą ekonomikos augimą. Dėl karo išaugo ir kibernetinių atakų grėsmė. Vis dėlto Lietuvos banko atliekamas bankų testavimas pagal įvairius nepalankių sąlygų scenarijus rodo, kad šalies bankai pajėgūs atlaikyti daug didesnius sukrėtimus. Net ir pagal itin nepalankųjį scenarijų, jei Lietuvos BVP 2022 m. sumažėtų 6,5 proc., bankai su didele atsarga viršytų kapitalo reikalavimus ir atlaikytų net daugiau, nei 40 proc. indėlių sumažėjimą.
Antra rizika - dėl užsitęsusios didelės infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo. Pažeidžiami namų ūkiai ir įmonės galėtų susidurti su paskolų įmokų mokėjimo problemomis, jei didelė infliacija užsitęstų, o palūkanos padidėtų. Vis dėlto, Lietuvos banko vertinimu, šią riziką mažina per pandemiją sukauptos reikšmingos gyventojų santaupos ir įmonių bei bankų kapitalo atsargos. Be to, didesnės palūkanų normos ilguoju laikotarpiu teigiamai veiks finansinį stabilumą, nes padės slopinti infliaciją ir vėsinti NT rinką.
Rimčiausia rizika - dėl galimo būsto rinkos perkaitimo. Per pandemiją sparčiai kilusios būsto kainos ima atitrūkti nuo pamatinių veiksnių, daugėja netvarios NT rinkos plėtros požymių. Galiausiai didėja rizika, kad kainos kris ir dėl to išaugs nuostoliai. Lietuvos banko skaičiavimais, šiuo metu būsto kainos pagrįstas vertes viršija apie 9 proc. Spartų kainų kilimą daugiausia lemia ryškėjantis atotrūkis tarp būsto paklausos ir pasiūlos. Per pandemiją būsto paklausa reikšmingai išaugo, o naujo būsto pasiūla beveik nepasikeitė - pastaruoju metu netgi mažėjo. Be to, naujo būsto pasiūlą artimiausiu metu gali riboti dėl pabrangusių žaliavų padidėjusios statybos kainos ir galimybės gauti statybos leidimus.
Lietuvos bankas palankiai vertina prasidėjusią diskusiją dėl visuotinio NT mokesčio modelio peržiūros ir šiuo metu nagrinėja pateiktus pasiūlymus. Esą tinkamai „sukalibruotas" NT mokestis galėtų mažinti perteklinę būsto paklausą ir taip padėtų subalansuoti NT rinką. Lietuvos banko vertinimu, NT mokestis turėtų būti visuotinis, be daugybės išimčių mokesčiui išvengti.
G.Šimkus atskleidė ir dar vieną įdomų faktą. Pagal įvairius kriterijus Lietuvos bankinis sektorius užima vietą pirmajame ES šalių dešimtuke, tačiau pagal bankų koncentraciją esame 26-oje vietoje - blogiau nei pas mus tėra Estijoje.
