Lietuvoje laukia lietuviška vasara

Birželis nenuvils, o toliau...

Hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistė Alva Nagelytė pripažįsta, kad prognozuoti yra nedėkingas dalykas, prognozės labai greitai gali pasikeisti. Atmosfera gana chaotiška ir ne visada skaičiavimai pasiteisina, nes oro srautai per Lietuvą keliauja iš visų krypčių. Gali būti labai karšta banga, o paskui nuo arkties pasuka dideli vėsaus oro srautai. Todėl užmigę šiltą vasaros vakarą ryte galime pabusti lyg vėlyvą rudenį.

„Sprendžiant iš paskutinių duomenų, pirmąjį vasaros mėnesį didelių anomalijų nenusimato. Birželį prognozuojami gerokai sausesni orai, o kitus du vasaros mėnesius kritulių gali būti daugiau nei klimato norma.

Anksčiau buvo tikimasi labai šiltos vasaros, o dabar tokia viltis jau slūgsta. Birželį laukiama šiltų bangų, bet, neaišku, ar ilgam jos įsitvirtins. Pagrįsti skaičiavimai teikiami dešimčiai parų. Teikiamos keturių savaičių prognozės, jas gauname iš Europos vidutinės trukmės prognozių centro, bet jos būna lakoniškos. Prognozuojama tik vidutinė mėnesio temperatūra ir kritulių kiekis.

Iš paskutinių sinoptinių rodiklių, galima tikėtis, kad į vasarą įžengsime su vasariška nuotaika, šiltų striukių nebeprireiks. Birželį ir šalnų nenusimato“, - džiugina sinoptikė.

Panašios nuomonės laikosi Hidrometeorologijos tarnybos tyrimų skyriaus vadovas dr. Donatas Valiukas. Birželis turėtų būti gražus. Tikimasi artimos klimatinei juostai temperatūros, apie 15,4 laipsnio. Pasak klimatologo, tai nėra daug. Birželis apskritai nebūna labai šiltas, išskyrus pereitų metų, kuris buvo anomalija.

„Apie liepą, rugpjūtį dar anksti spręsti, bet iš bendrų tendencijų galima tikėtis, kad anomalijų išvengsime“, - prognozuoja klimatologas.

Šis pavasaris - ne toks

Sinoptikai orus numato iš orų žemėlapių, o dzūkė marcinkoniškė Janina Janušauskienė - iš gamtos ženklų. Vietiniai jau įprato moters paklausinėti, kokius orus, miško derlius ji prognozuoja, ir sako, dauguma jos spėjimų pasitvirtina. Pamišky gyvenančios Janinos metų laikai prabėga miške. Ne tik uogaujant ir grybaujant, o ir dirbant.

Šį pavasarį, kaip ir ne vieną ankstesnį, moteris sodino medelius. Sodinimas dėl karantino nutrūko anksčiau, tačiau iki to laiko, stebino labai šalta žemė. Darbininkai todėl į mišką važiuodavo saulei pakopus aukščiau. Anot Janinos, nors žiemos tarsi nebuvo, žemė buvo įstingusi. Dėl to viskas vėliau sudygo, auga lėčiau. Iki šiol dar dygsta bobausiai, o pernai tokiu laiku jie jau buvo sutižę.

Anot Janinos, vasara laukianti įprasta. Birželį bus šiltų dienų, bet ir vėsos užteks, pajusime Brolius miegančius. Uogyčių būsią ir grybų. Pernai žemuogynai buvo išnykę, o šiemet vėl sukilo, tiesa, ne visi neš derlių. Mėlynės gražiai žydi. Busilų sniegas, kaip dzūkai sako, iškritęs gegužę, ne balandžio vidury, kaip turi būti, rodo, kad bus baravykų, lepšiukų. Ne šilbaravykių, kaip pernai, o baravykų.

„Aš stebiu samanas, medžius. Yra žmonių, kurie to nepastebi, o man įdomu“, - sako moteris. Pastebėjusi ankstesniems pavasariams nebūdingą reiškinį - sveikų medžių lūžinėjimą. Važiuoji per mišką, prieš porą dienų medis augo tiesus, o staiga - nulūžęs, nors vėjo nebuvo. Anot savamokslės gamtos stebėtojos, tai rodo žmonių ligas. Miško medžiai daug ką pasakantys apie žmonių sveikatą, fizinę ir dvasinę.

Gamta baudžia ne be reikalo

Meteorologė, dr. Audronė Galvonaitė pastebi, kad net trumpalaikius orus suprognozuoti vis sunkiau, o sudaryti ilgalaikes prognozes, beveik utopija.

„Esame oro masių sankryžoje. Iš visų pusių, kur oro masės beeitų, jos vis tiek vienu ar kitu šonu kabina Lietuvą. Pavyzdys, iš pradžių buvo prognozuojama, kad gegužės pradžia bus šiltesnė puse laipsnio, antra gegužės pusė šiltesnė vienu laipsniu ir bus labai sausa. Ir staiga viskas apsivertė aukštyn kojom, atvėso, pasnigo, o vietomis iškrito net visa mėnesio kritulių norma.“

Žodžio kišenėje neieškanti meteorologė juokiasi, kad senolių pastebėjimai ir anksčiau ne visiškai nepasitvirtindavo, tad ko tikėtis, kai žmonės gamtą savo rankomis sumaišė.

„Mus veikia viskas, ką išmetame į aplinką. Su koronavirusu pristabdėme taršą, bet klimatas per vieną dieną nesikeičia.

Prognozė yra prognozė. Yra modeliai, į kuriuos įdedami tam tikri stebėjimo parametrai, bet jei kas įvyksta, pvz., pramonės katastrofa, miškų gaisrai, per kuriuos į atmosferą pakyla daug teršalų, prognozės nebetenka prasmės. Jei ties Amazone miškus kerta, skiedros pas mus lekia.

Buvo kalbama, kad Australijos miškų gaisras neturės įtakos orams, o mokslininkai įrodė, kad turės. Ne tik Australijai. Oro masė nestovi vietoje kaip įkalta, ji per savaitę ar dešimt dienų apkeliauja aplink visą pasaulį. Sinoptikai negali įvertinti visų faktorių, lemiančių orus“, - kalba specialistė. Ir įspėja ne laukti, kol sinoptikai sukramtys informaciją, kuri nebūtinai pasitvirtina, o pradėti galvoti, ką patys darome.

„Kiekvienas iš mūsų paveikiame ir pasaulio klimatą, ir vietinius orus. Deginam pievas - paveikiam, buvo Alytaus gaisras - paveikė. Mes tapome trumpalaikiais vartotojais. Reikia galvoti, kaip elgtis, kad žemę išsaugotume. Gamta bloškia mums atgal už tai, ką jai padarėme“, - perspėja A.Galvonaitė.