1 nuotr.Praėjusią savaitę išaugus elektros kainoms Švedijos pietinėje zonoje ir pasibaigus „LitPol Link“ planinės priežiūros darbams, ženkliai išaugo eksportas iš Lietuvos, o vietinė generacija padidėjo beveik dešimtadaliu – tai nulėmė išaugusias didmenines elektros rinkos kainas Lietuvoje, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid.“
Pasak įmonės, gegužės 24–30 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 28 proc. ir sekė 60,1 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kaina didėjo 12 proc. ir siekė 52,7 euro už MWh.
„Praėjusią savaitę vyravusi žema vėjo generacija bei Švedijos trečiojoje prekybos zonoje vykdyti planiniai elektrinių priežiūros darbai lėmė smarkiai išaugusį elektros srautą iš Lietuvos ir beveik trečdaliu aukštesnes elektros kainas Lietuvoje. Visa tai atsispindėjo ir srautuose per „NordBalt“ jungtį, kurios išnaudojimas eksportui išaugo daugiau nei dvylika kartų. Elektros eksportas iš Lietuvos į Švedijos ketvirtąją prekybos zoną nėra dažnai pasitaikantis reiškinys ir dažniausiai tai yra siejama su išaugusiomis rinkos kainomis“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, taip pat praėjusios savaitės pabaigoje pasibaigę „LitPol Link“ jungties planinės priežiūros darbai darė nemažą įtaką padidėjusiems srautams iš Lietuvos į Lenkiją ir sudarė beveik pusę Lietuvos eksportuojamos elektros energijos.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo iki 217 gigavatvalandžių (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 9 proc., o vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 83 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 38 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 24 proc., hidroelektrinės – 25 proc., saulės elektrinės – 6 proc., kitos elektrinės – 8 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 11 proc., gamyba vėjo jėgainėse didėjo 1 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys padidėjo 38 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 13 proc.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos padidėjo 1141 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 45 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 0 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 55 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 744 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 27 proc., o Švedijos kryptimi – 22 proc.
