Nors perkėlimas buvo planuotas balandžio mėnesį, dėl koronaviruso pandemijos planai kiek pasikeitė ir pirmieji lietuviai mūsų šalį pasiekė tik rugpjūčio 21 d. 9 Lietuvos piliečiai, jų sutuoktiniai bei asmenys, turintys teisę į Lietuvos pilietybę buvo apgyvendinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kur dvi savaites gyveno karantino sąlygomis. Šiandien jie jau laisvesni, lankosi pas medikus, tvarkosi dokumentus ir mokosi lietuvių kalbos.

Tarp perkeltų asmenų ir 27-erių Džovanis Chosė Paspirgėlis (Jovanny Jose Paspirgėlis), sergantis diabetu. Venesueloje dėl savo gyvybės kasdien turėjęs kovoti jaunuolis Lietuvoje gauna visas reikalingas gydymo paslaugas ir kasdien jam reikalingų medikamentų.

Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas, nors dvi savaites naujiems centro gyventojams teko praleisti karantine, visi jie džiaugėsi gyvenimo sąlygomis ir tuo, kad gauna maisto. „Tiesa, atvyko jie nelabai gerai pasiruošę mūsų klimatui. Visiems Lietuvoje šalta, o jų drabužiai daugiausia pritaikyti šiltiems orams. Tad ir šį klausimą kažkaip išsprendėme, padėjome“, - sakė direktorius. Jis patikino, kad visiems atvykusiems buvo atlikti COVID-19 testai. Visų atsakymai - neigiami.

Pasibaigus karantino sąlygoms, pradėtas intensyvesnis darbas, siekiant atvykusių integracijos. „Padėsime ieškoti jiems darbo, būsto. Visi pareiškė norą mokytis lietuvių kalbos. Tad buvo pradėti organizuoti lietuvių kalbos kursai. Centre jie galės gyventi dar porą mėnesių, jeigu būsto nerasime anksčiau. Įsikurti kiekvienas jų gaus nedidelę sumą - 250 eurų. Taip pat pradžiai šešis mėnesius jie gaus po tokią pačią sumą kas mėnesį. Tai yra du Valstybės remiamų pajamų dydžiai (VRP). Po pusmečio ši suma sumažės iki vieno VRP ir sieks 122 eurus. O įvairi pagalba integracijai jiems bus skiriama iki 18 mėnesių“, - pasakojo R.Mikulėnas.

Pasak jo, dalis perkeltų asmenų turi Lietuvos pilietybę, kiti galės kreiptis dėl leidimo gyventi čia.

R.Mikulėnas neslepia, kad įsitvirtinti Lietuvoje šiems žmonėms nebus labai lengva: „Žinoma, mes tarpininkausime, bet darbo jiems teks ieškotis. Manau, jeigu jų lūkesčiai nebus per aukšti, darbą mūsų šalyje šiandien galima susirasti. Svarbu, kad norai nebūtų didesni už galimybes. Manau, pradžioje reikia parodyti iniciatyvą ir savo sugebėjimus.“

Interviu:

Viena iš Lietuvą pasiekusių venesueliečių - Ana Baronas de Zavadzkas. Ji į Lietuvą perkelta su savo vyru ir 28-erių sūnumi advokatu. Moteris pasakoja, kad visi tautiečiai labai džiaugiasi pasiekę Lietuvą ir jaučia dėkingumą už tai, kaip jais rūpinamasi.

- Kokie pirmieji įspūdžiai? - „Vakaro žinios“ paklausė iš Venesuelos perkeltos Lietuvos pilietės Anos BARONAS de ZAVADZKAS.

- Kol buvome karantine, kasdien ateidavo medikė ir gailestingoji sesuo, kurios pamatuodavo temperatūrą, spaudimą. Kam reikėjo vaistų, jų duodavo. Pasibaigus karantinui, patys galime nuvykti pas medikus. Mano vyras ir sūnus lankėsi pas neurologą ir oftalmologą.

Neturintieji pilietybės, kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Taip pat jau pasirašėme integracijos sutartis, pagal kurias gausime mums reikalingą pagalbą. Gavome informaciją, kaip atsidaryti sąskaitą banke, kaip pradėti ieškoti darbo, gyvenamo būsto. Niekuo nesiskundžiame, mumis labai rūpinasi.

Beje, gavome šiltų drabužių ir šiltesnės patalynės. Venesueloje ištisus metus temperatūra siekia 35 laipsnius, tad Lietuvoje mums jau dabar šalta, nors dar ne žiema (juokiasi).

Kol kas esame labai viskuo patenkinti. Gyvename patogiai, turime maisto, internetą, turime virtuvę, kur galime gaminti. Visi mums labai malonūs, stengiasi padėti. Nesitikėjome, kad viskas bus taip gerai.

Labai džiaugiamės, kad prasidėjo lietuvių kalbos pamokos.

- Panašu, jums tokių pamokų nelabai reikia. Kaip išsaugojote lietuvių kalbos įgūdžius?

- Keli žmonės jau klausė manęs to ir pasidžiaugė, kad galime susikalbėti.

Mano tėvelis kilęs iš Kauno, o mama - iš Marijampolės. Tad mano šeimos namuose visuomet buvo kalbama lietuviškai, aš lietuviškai kalbu jau nuo 3-ejų. O ispaniškai išmokau mokykloje. Atsimenu, kad tėvelis nuolat pirkdavo įvairių lietuviškų knygelių iš JAV ir Kanados, nes man labai patiko skaityti. Pavyzdžiui, iki šiol atsimenu knygelę „Eglutė“. Kitos buvo su įvairiais žaidimais.

Žinoma, praėjus tiek laiko, nelengva išlaikyti įgūdžius. Tačiau vis tiek stengiuosi tobulėti savarankiškai. Todėl labai džiaugiuosi, kad prasidėjo lietuvių kalbos pamokos ir aš taip pat galėsiu pasimokyti. Mano vyras yra gimęs Lietuvoje, tad puikiai kalba lietuviškai, sūnus taip pat šiek tiek kalba lietuviškai.

- Kokie jūsų šeimos planai Lietuvoje?

- Mano specialybė - administracinis darbas, tačiau man patiktų dirbti su lietuvių-ispanų vertimais. Tuo labiau kad čia turiu nemažai patirties. Apie 12 metų bendruomenei padedu, kai reikia kažką išversti.

Kadangi mano vyras kilęs iš Kauno ir ten yra giminių, norėtume gyventi Kaune. Mums šis miestas labai patinka.

Dabar, kai mus sėkmingai perkėlė, dar daugiau lietuvių nori sugrįžti. Aš daug metų dirbu Venesuelos lietuvių bendruomenėje ir atrodė, kad pažįstu visas lietuvių šeimas. Tačiau dabar, kai matau, kiek žmonių nori būti perkelti į Lietuvą, stebiuosi, kad tiek daug lietuvių yra Venesueloje.

Venesueloje liko mano brolis ir kito brolio našlė. Taip pat tetos, pusseserės ir pusbroliai su šeimomis ruošia dokumentus, kad galėtų gauti perkeliamo asmens statusą. Kai kurie jau turi Lietuvos pilietybę, bet didžiausia problema, jog daugelio žmonių Venesueloje pasų galiojimas pasibaigė arba jau eina į pabaigą. Venesueloje neišduodami nauji pasai. Žadama, kad galbūt tai bus daroma kitais metais. Kitas būdas - sumokėti. Tai kainuoja 1000 dolerių. Pavyzdžiui, mano pusseserė turi keturis vaikus. Įsivaizduokite, surinkti šeimai 6000 dolerių yra labai sudėtinga.

Informacija

Iki spalio 1 dienos priimami prašymai dėl perkeliamo asmens statuso suteikimo Venesueloje dar likusiems lietuviams. Lietuvos ambasada Ispanijoje bendrauja su beveik 50 Lietuvos piliečių ar lietuvių kilmės asmenų, kurie svarstytų persikelti į Lietuvą, jei tam būtų sudarytos sąlygos: suteikiamas būstas, darbas ir skatinama integracija.