Lietuvių kalbai - daugybė pavojų

Tenka vėl stoti prie šios tribūnos ir vėl aiškinti dėl mūsų Lietuvos lietuvių kalbos išdarkymo. Praėjusiais metais keli Lenkų rinkimų akcijos Seimo nariai pateikė projektą, kad pase prie jau įteisintų svetimų trijų raidžių atsirastų ir diakritiniai ženklai pase. Dar neseniai Seimas valdančiųjų dėka pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių q, w, x rašybai Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Tiek šio įstatymo svarstymo Seime metu, tiek iškart po jo priėmimo įspėjau, kad po šio sprendimo iškils grėsmė lietuvių kalbai ir Konstitucijai. Taigi ilgai laukti nereikėjo. Pavasario sesijoje vėl bus teikiamas asmenvardžių rašybos dokumentuose projektas. Man labai neramu, žinant prezidentūros požiūrį dėl svetimų raidžių, kurias pase palaimino ir pats prezidentas. Greičiausiai, jei Seime netyčia praslys diakritinių ženklų projektas, prezidentūra pasirašys", - per plenarinį posėdį kalbėjo R.Šarknickas.

Pasak jo, pastaruoju metu draugiški santykiai su Lenkija džiugina abi puses.

"Tai labai gerbtina. Tačiau negerbtina, kai išaugusia draugyste bandoma pasinaudoti parduodant Konstituciją dėl lietuvių kalbai svetimos asmenvardžių rašybos su diakritiniais ženklais dokumentuose", - pažymėjo parlamentaras.

Jis pasiūlė pažiūrėti į įvykusį LRT generalinio direktoriaus konkursą, kuris bus kartojamas, nes du kandidatai surinko po lygiai balsų.

"Kur linkstu? Ogi į prezidentūrą. Prezidentūros atstovas, kuris kandidatuoja į LRT generalinio direktoriaus vietą, surinko tokį patį balsų skaičių, kaip ir dabartinė vadovė. Nesiimu aiškintis, kuris kandidatas geresnis, o kuris - ne, nesu komisijos narys. Šiuo metu man svarbu požiūris į Lietuvos pamatines, tradicines vertybes. Keliu retorinį klausimą. Jei šis asmuo laimėtų LRT vadovo konkursą, kaip būtų užtikrinamas LRT, kaip nacionalinės televizijos, tradicinių vertybių tęstinumas, jei jau yra aiškus kandidato požiūris į lietuvių kalbos puoselėjimą?"- retoriškai klausė R.Šarknickas.

Parlamentaras dar kartą akcentavo, kad "kelių lenkų Seimo narių parengtose Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisose siūloma leisti asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus".

"Ar kitas žingsnis nebus įteisinti ir kirilicos ar arabų rašmenis? Kuo jie skiriasi? Ar tai nėra taip pat Lietuvoje gyvenančių mažumų rašmenys? Verta pagalvoti, jei negerbiame savo kalbos, kur link mūsų, lietuvių, identitetą veda tokios įstatymo pataisos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Jeigu mes savo oficialiuose dokumentuose pradėsime naudoti svetimybes, ar tada ta lietuvių kalba vis dar bus valstybinė? O kaip dėl minėto Konstitucijos straipsnio - ar čia nėra prieštaravimo?", - klausė R.Šarknickas.