Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius, pristatydamas šalies vadovo dekretą, seimūnams akcentavo, kad teisės kariams būtų suteiktos tik trims mėnesiams po dekreto įsigaliojimo. Ir tik vykdantiems užduotis kariniuose vienetuose, kurie ekstremaliosios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu padeda tarnyboms likviduoti ekstremaliąją situaciją bei šalinti jos padarinius pasienio ruože.

Minėtiems kariams suteikiamos teisės duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą; sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą; panaudoti specialiąsias priemones.

Kai kuriems parlamentarams kilo įtarimų, kad tokių teisių suteikimas gali būti pretekstas nepagrįstai riboti Lietuvos piliečių teises.

„Kodėl yra įvardyti tokie dalykai, kaip duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams, kodėl yra kalbama, kad bus galima persekioti ir sulaikyti asmenis, bet ne užsienio šalių piliečius, kurie mėgina nelegaliai kirsti mūsų sieną? Iš tų punktų, kurie yra šiame projekte, susidaro įspūdis, kad jie yra skirti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečiams. Kalbant apie šitą nelegalų krizę, tai nėra visiškai adekvati ir teisinga priemonė", - konstatavo parlamentaras Mindaugas Puidokas.

Pasak D.Kuliešiaus, tai reikalinga, nes problemą kelia ne tik neteisėtai sieną kertantys migrantai, bet taip pat ir tarptautinis didelis organizuotas nusikalstamumo tinklas, kuris veikia pasauliniu mastu tam, kad padėtų tiems migrantams nukeliauti į vietas, į kurias jie nori nukeliauti.

„Mes turime pradėtą ne vieną ikiteisminį tyrimą ir dešimtis sulaikytų ES gyvenančių asmenų, kurie atvyksta į Lietuvos pasienį tam, kad padėtų migrantams, neteisėtai kirtusiems sieną, toliau neteisėtai keliauti į ES. Tad būtent pasienyje dirbantys pareigūnai ir jiems talkinantys kariai turi turėti teisę ne tik migrantų atžvilgiu, bet ir kitų asmenų atžvilgiu ir todėl šiame dekrete ši teisė yra numatyta", - paaiškino prezidento patarėjas.

Seimo narys Valdas Rakutis užtikrino, kad ne kariams reikia šių funkcijų.

„Tai yra kariuomenės pagalba vidaus reikalų sistemai. Todėl ir opozicijos nariai, kurie kalbėjo šiuo klausimu, tikrai būkite ramūs, kariuomenė nesiekia išplėsti savo veiklos ribų, o greičiau priešingai, yra labai susirūpinusi, kad tai netaptų ilgalaikiu precedentu, kad Vidaus reikalų ministerijos pajėgumų trūkumas būtų kompensuojamas kariuomenės pajėgumais. Tikrai tokios intencijos iš kariuomenės nėra", - kolegas bandė nuraminti parlamentaras.

Kaip Seimo nariams sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kai prieš mėnesį prezidento dekretu kariams buvo suteikta daugiau teisių ir migrantų imta neįleisti į Lietuvos teritoriją, per 4 savaites karių pagalba jų apgręžta apie 1000.

„Kariuomenė, krašto apsaugos sistema suteikė ir teikia vidaus reikalų sistemai pačią įvairiausią 20 rūšių paramą, pradedant nuo atvertų tam tikrų rezervų iki karių patruliavimo, mobilių grupių, karo policijos pasitelkimo ir panašiai. Didžiausia, galbūt matomiausia, dalis yra susijusi su patruliavimu pasienyje ir inžinerinės užtvaros koncertinos tiesimu. Kariuomenė šiuo atveju yra suteikusi didelę paramą, šiandien 22 kilometrai koncertinos yra nutiesta, išvyniota apie 130 kilometrų specialios vielos. Tai yra tikrai didelė parama", - reziumavo A.Anušauskas, kviesdamas pritarti prezidento dekretui. Už G.Nausėdos dekretą praėjusį penktadienį ypatingos skubos tvarka balsavo 100, „prieš" 1, susilaikė 2 Seimo nariai.