Lietuva tapo užsienio šalių sąvartynu

- Galiu patvirtinti, kad ši informacija tikra. Ir dar galiu pasakyti, kad ir praėjusią savaitę buvo apgręžta keletas sunkvežimių ir neįleista.

- Ar atliekamas tyrimas, o gal ir prokuratūra apie šį skandalą informuota, nes tai - nusikalstama veikla?

- Kol kas tikrina Aplinkos apsaugos departamentas. Bet mes matome, kad kai kuriose atliekų deginimo jėgainėse gali būti net iki 10 proc. nelietuviškų atliekų. Už tai atsakingos ne pačios jėgainės, o tarpininkai - atliekų tvarkytojai, kurie veikiausiai sukeičia dokumentus. Daugiau apie tai, kas, kur, kaip - negaliu atsakyti. Tačiau blogis yra tame, kad valstybinės svarbos projektai yra statyti tvarkyti lietuviškas atliekas, degalų importas deginimui yra uždraustas įstatymu. Tačiau pagavome, kad faktiškai tvarkome kitų valstybių atliekas, nes pas mus - pigūs sąvartynai ir yra spragų dėl atliekų pervežimo.

- Iš kokių valstybių į Lietuvą vežamos deginti šiukšlės?

- Nenorėčiau komentuoti, bet kol pas mus pigūs sąvartynai, sukurti atliekų deginimo įrenginiai, o kai kuriose aplinkinėse valstybėse iš viso nėra atliekų deginimo įrenginių, tai supraskite, kad jos ieško, kur sudeginti atliekas ir kur pelenus sąvartynuose patalpinti.

- Kokie kiekiai įvežti į Lietuvą ir kiek šiukšlių apgręžta atgal?

- Kaip jau minėjau, iki 10 proc. metinio atliekų deginimo įmonių pajėgumo.

- O kiek tai būtų tonomis?

- Kalbama apie dešimtis tūkstančių tonų.

- Kiek laiko tai jau trunka? Kada atskleista, kad vežamos šiukšlės iš užsienio?

- Tyrimas parodys, bet pats faktas yra tas, kad mes tam norime užkirsti kelią. Kogeneracinės jėgainės turi tvarkyti lietuviškas atliekas, o ne spręsti kitų valstybių galvos skausmą. Mes su tuo susijusį galvos skausmą turime patys čia, Lietuvoje.

- Ar kaltiesiems bus prašoma baudžiamosios atsakomybės?

- Priklausys nuo pradėto tyrimo. Matysime, ar tai yra dokumentų klastojimas, ar dar kažkas. Kol kas sunku komentuoti.

- Ką Aplinkos ministerija ketina daryti toliau? Informuos prokuratūrą?

- Aplinkos apsaugos departamentas atlieka tyrimą. Faktas, kad jau šiandien reikia stabdyti šią veiką. Prieš dvi savaites sužinojome, kad praėjusią savaitę vėl bandyta įvežti.

- Net ir pradėjus tyrimą, kai kam užteko įžūlumo pažeidinėti įstatymus?

- Taip. Taip kad pirmas tikslas yra šią veiką stabdyti. Nuo tyrimo baigties paaiškės, ką darysime toliau. Dokumentai tikrai bus paruošti.

- Kaip ketinama užkardyti tokią nusikalstamą veiką?

- Aiškinamės, iš kur atsirado atliekos, dabar žymiai sustiprinta kontrolė, prisijungė ir pačios kogeneracinės jėgainės. Yra metodikos, nenoriu lįsti labai giliai.

- Kaip iš viso įmanoma įvežti šiukšles į Lietuvą, jei tai draudžiama. Suklastojami prekių kodai?

- Supraskite, atliekos gali būti sutvarkytos ir perdirbtos čia, Lietuvoje, tačiau vietoj sutvarkymo ir perdirbimo į naują produkciją jos yra tiesiog sudeginamos. Veikiausiai tokia yra schema.

◗ ◗ ◗

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Ligita Girskienė, nuolat į viešumą kelianti ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos aplinkosaugines problemas, „Vakaro žinioms" situaciją įvardino tiesiai: „vykdomas nusikaltimas". Ir ji visiškai teisi, mat net ir Baudžiamajame kodekse tokia veikla yra įvardinta.

„Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti nepavojingų atliekų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti pavojingų atliekų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo".

„Teisės aktai griežtai draudžia įvežti atliekas, tačiau visi žinome, kad tai vyksta. Prisiminkime prieš maždaug dvejus metus kilusį skandalą, kai iš Airijos šiukšlės buvo atplukdytos laivais, iškrautos Klaipėdos krantinėje ir per tarpininkus atvežtos sudeginti į Klaipėdos „Fortum'ą". Pogrindyje tikrai vyksta tokie dalykai, nes kontrolės beveik nėra. Ir nežinome, kokios atliekos atvažiuoja, iš kur, gal net ir labai pavojingos. Vyksta tai, apie ką buvo kalbama nuo pat pradžių, kai oponentai įspėjo, kad nereikia trijų atliekų deginimo įmonių, nes Lietuvoje nesusidaro reikiamas atliekų kiekis ir jos negali veikti visu pajėgumu. Jos nenori dirbti puse krūvio, todėl atliekos visokiais būdais iš užsienio per tarpininkus pas mus ir patenka. Tiesa, kartais tokie pagaunami, tačiau kiek nepagautų - neaišku. O mano minėtu atveju dėl šiukšlių iš Airijos - ir tyrimą prokuratūra buvo pradėjusi, tačiau atsakomybės niekas nesulaukė. Šiukšlių vežėjai gauna didžiulius pinigus, o kai jaučiasi nebaudžiami - tai ir rizikuoja.

„Vakaro žinios" užklausė Generalinės prokuratūros, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakymą paskelbsime iškart, kai tik gausime.

Komentuoja buvęs aplinkos ministras Valentinas MAZURONIS:

„Strategijoje aiškiai pasakyta, kad atliekos arba kuras, pagamintas iš atliekų, negalės būti importuojamas, įvežamas į Lietuvą", - 2015 m. rugsėjį pristatydamas Vyriausybės patvirtintą Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planą iškilmingai pareiškė tuometinis aplinkos ministras V.Mazuronis.

Vakar „Vakaro žinių" informuotas, kad vis dėlto dabar vyksta tai, eksministras neslėpė pasipiktinimo.

„Vežti pas save šiukšles ir daryti Lietuvą kitų valstybių šiukšlynu, yra nusikaltimas. Kai savas šiukšles deginame - nieko nepadarysi, reikia. Kogeneracinės jėgainės Lietuvoje buvo pastatytos tam, kad būtų minimalizuotas patekimas į sąvartynus. Tačiau jei atliekos vežamos iš užsienio... Tik trečiosios pasaulio šalys būna įvairių atliekų surinkėjos. Negi norime lygintis su jomis?" - retoriškai klausė V.Mazuronis.

„Net deginant nepavojingas atliekas, į orą išmetama kenksmingų dalelių, o kai atvežama iš nežinia kur, net nežinome, ar neatvežama ir pavojingų atliekų. Suprantu, verslui atliekos yra žaliava, kurią deginant gaminama šiluma, elektra. Kitaip tariant, tai yra kuras. Tačiau tai tikrai nėra pats švariausias kuras, kurio turėtume siekti. Ypač kai dabar vis kalbame apie žaliąją ekonomiką", - akcentavo eksministras.

Pasak V.Mazuronio, iš neteisėto atliekų įvežimo į Lietuvą pelnosi ir jų tvarkytojai užsienyje, ir šiems padedantys tarpininkai iš Lietuvos. Mat kai kuriose užsienio šalyse atliekų surinkimo sistema yra trigubai arba dvigubai brangesnė, nei Lietuvoje. Baudos už atliekų surinkimo ar rūšiavimo reikalavimų pažeidimus taip pat milžiniškos.

„Štai ir atsakymas į tai, kodėl kitos valstybės pas save nedegina ir veža pas mus. Aišku, pas save nedegina ir todėl, kad tai yra didelė rizika aplinkai bei gamtai", - reziumavo V.Mazuronis.