Lietuvą atpažinsi iš duobėtų kelių

„Transporto priemonių ratai peršoka nuo lygaus asfalto mūsų artimiausių kaimynių pusėje ant užlopytų duobių, suskilusio asfalto, nebūtinai užlygintų provėžų ir tarsi vikšrinių traktorių subjauroto asfalto dangos Lietuvoje.

Toks apibūdinimas nėra iš piršto laužtas ir nėra nė kiek perdedamas. Kelių kokybės skirtumais įsitikina kiekvienas mūsų šalies vairuotojas, kertantis sienas į vakarus ar į šiaurę nuo mūsų. Keliaujančius abiem kryptimis pasitinka arba jau lygūs ištisi kelių ruožai, arba sunkioji kelininkų technika. Ypač geri atsiliepimai pastaruoju metu girdimi apie mūsų kaimynų lenkų kelius, kuriems jie sugebėjo atrasti ir biudžetinių, ir skolintų lėšų, investuodami daugiau nei 30 milijardų eurų", - teigia E.Sabutis.

Pasak, jo, turbūt neįmanoma būtų sugalvoti „geresnės" strategijos, kaip akimirksniu sugadinti patį pirmąjį įspūdį apie Lietuvą į mūsų šalį autotransportu atvykstantiems svečiams, jau nekalbant apie mūsų gyventojus, kuriems byrančios pakelės, duobių apvažiavimas ar dardėjimas žvyrkeliais tapo norma ir kasdienybe.

„Toks akis badantis vaizdas dabartinėje susisiekimo sistemoje vienu mostu nubraukia bet kokias strategijas ar vizijas, kurias labai mėgsta kurti konservatorių vadovaujama Vyriausybė. Vien pažvelgus į daugiau nei metus rengtą strateginį dokumentą skambiu pavadinimu „Valstybės pažangos strategija, Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050" paaiškėja, kad dešiniųjų valdžios vizijos prasilenkia su paprasta realybe, o jų priimami sprendimai nupjauna bet kokius norus turėti geresnį kelių tinklą. Juk jų parengtas dokumentas turėtų brėžti aiškią kryptį, kaip Lietuva vystysis per ateinančius metus ir tarsi turėtų būti planas jiems patiems, kokių tikslų siekiama ir kaip tai bus daroma", - tikina parlamentaras.

Jis primena, kad minėtoje vizijoje valdantieji rašo: „Lietuva - šalis, kur gali greitai pasiekti tai, ko reikia žmogaus gerovei. Visa Lietuvos teritorija - darniai ir subalansuotai išvystyta. Geras susisiekimas šalies viduje ir su pasauliu".

„Tai tik viena citata iš daugybės kitų, kur kalbama apie išvystytą infrastruktūrą. Siekiai, sutiksite, tikrai gražūs, bet ar jie atitinka Vyriausybės vykdomą politiką? Mano įsitikinimu, norint bent kiek pasistūmėti ir artėti prie aprašyto idealaus vaizdo, priemones reiktų taikyti jau dabar ir problemos mąsto neatidėti vėlesniems laikams. Kitaip vizijoje Vyriausybės surašytus teiginiai bus ne ką vertesni nei popierius, ant kurio ši vizija išspausdinta.

Deja, atrodo, kad tokios niūrios prognozės gali išsipildyti. Vyriausybės vykdoma politika transporto ir susisiekimo srityje privedė prie akivaizdaus fakto - padėtis kelių infrastruktūroje yra kritinė. Dėl nepakankamo finansavimo ir atsainaus požiūrio - beveik 4 iš 10 Lietuvos kelių neatitinka paprasčiausių kokybės reikalavimų, o atskirais ekspertų vertinimais, artimiausių metų perspektyvoje kapitalinių remontų prireiks ne tik valstybinės reikšmės keliams, bet ir pagrindinėms magistralėms, kurios laikomos visos šalies susisiekimo arterijomis.

Svarbu pabrėžti, kad pateikti duomenys atspindi tik tų kelių būklę, kurie yra vertinami. Statistikoje visiškai neminimi savivaldybėms priklausantys keliai, ten padėties tragiškumą galėtų atskleisti bet kuris regiono gyventojas", - akcentuoja E.Sabutis.

Jis primena, kad, remiantis patvirtintais planais, 2025 m. valstybėje turi likti 31 proc. kelių, neatitinkančių kokybės kriterijų.

„Priminsiu, kad šiuo metu jų yra apie 40 proc. Pagal dabar taikomą finansavimo metodiką ir skiriamas lėšas, tokio skaičiaus pasiekti praktiškai neįmanoma. Šį teiginį labai lengvai galima pagrįsti naujausiais duomenimis. Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kad lyginant praėjusių metų situaciją su 2021 m., kelių būklė nežymiai pagerėjo. Skaičius iškalbingas - rodiklis pagerėjo „net" 1,05 proc. Tendencijos aiškios: tikėtis artimiausiu metu didesnio proveržio tikrai neverta.

Tiesa, tokiu teigiamu skaičiumi iškart suskubo pasidžiaugti susisiekimo ministras Marius Skuodis, pabrėždamas, kad „ministerijai pavyko stabilizuoti situaciją keliuose". Žinoma, toks ministro pareiškimas visuomenėje buvo sutiktas nevienareikšmiškai ir su šypsena, nes vienas po kito įgriuvę ar griūvantys tiltai M.Skuodžio optimizmą turėtų apmažinti", - tvirtina E.Sabutis.

Pasak jo, kad ir kokius teiginius naudotų susisiekimo ministras ar už biudžeto rengimą atsakinga finansų ministrė Gintarė Skaistė, akivaizdu, kad kelių tinklas tikrai netapo ir netaps valdančiosios daugumos prioritetu.

„Tai geriausiai atspindi ir šių ministerijų pateikti atsakymai man, kuriuos lakoniškai galėčiau pavadinti taip: „Lietuvos žmonės ir toliau pakentės". Stebėdamas nedžiuginantį kitų metų valstybės biudžeto sudarymo procesą ir tai, kad jame greičiausiai nebus numatytas reikiamas lėšų poreikis keliams tvarkyti, kreipiausi į finansų ir susisiekimo ministrus, prašydamas pagaliau didinti asignavimus Kelių priežiūros ir plėtros programai.

Didinamų lėšų šaltinis aiškus - pajamos iš degalų akcizo. Valdantieji, nepaisydami jokių ekspertų raginimų ir perspėjimų dėl itin prastos padėties šalies keliuose, vis dar yra linkę atriekti mažiau kaip 60 proc. surenkamos sumos. Maža to, ši Vyriausybė nusprendė nestabdyti ir pasiekti naują antirekordą. Šių metų valstybės biudžete dabartinė valdžia priėmė sprendimą nebeskirti net ir minėtos akcizo dalies bei dar labiau ją sumažinti. Tokiu atveju, šis santykis tapo pačiu mažiausiu per pastaruosius 15 metų ir siekia tik apie pusę sumos, surinktos iš degalų akcizo", - primena E.Sabutis.

„Ar vis dar norime garsėti kaip šalis su bene prasčiausiais keliais Europos Sąjungoje? Turbūt pamatysime jau artimiausioje ateityje, kai valstybės biudžeto projektas pasieks Seimo salę ir bus svarstomi įvairūs pasiūlymai, tarp kurių tikrai atsiras pataisa dėl 80 proc. pajamų iš degalų akcizo skyrimo kelių priežiūrai ir plėtrai", - reziumuoja Seimo narys.